Historyczne uwarunkowania stosunków polsko-litewskich

LTStraipsnyje apžvelgiami lenkų ir lietuvių santykiai, sąlygojami istorinės praeities ir nevienodų jos vertinimų. Kartu keliami kai kurie probleminiai klausimai, į kuriuos nelengva atsakyti, tačiau jie išryškina lenkų ir lietuvių skirtingas pažiūras į LDK genezę ir vėlesnį vaidmenį Vidurio Rytų Europoje; Jogailą ir Jogailaičių dinastiją; Lenkijos Karūnos ir LDK nesutarimus dėl Rusios žemių teritorinės priklausomybės; Abiejų Tautų Respublikos istorinio vaidmens vertinimą; lietuvių šlėktos asimiliaciją perimant lenkų kalbą ir kt. klausimus iki XVIII a. pab. Aptariant XIX a. tarpsnį abiejų tautų santykiuose pažymėtina, kad buvo ne tik bendrai kovojama sukilimuose dėl išsivadavimo iš Rusijos imperijos, bet to amžiaus paskutiniais dešimtmečiais ėmė formuotis lietuvių tautinis judėjimas, aštrinęs santykius su lenkais. Lietuvos Respublikos ir Antrosios Lenkijos Respublikos egzistavimo laikotarpiu padėtį labai komplikavo teritorinis abiejų šalių konfliktas, visų pirma, dėl Vilniaus. Pažymimi ir kai kurie abiejų šalių suartėjimai vertinant istorinius įvykius, pavyzdžiui, 1791 m. Gegužės 3-iosios konstituciją. Rišanti abi šalis yra ir kovos su vokiečiais Viduramžiais tradicija, kurią įkūnija abiejų šalių ėjimas prie unijinių sutarčių ir Lietuvos apsikrikštijimas per Lenkiją, o taip pat Griunvaldo (Žalgirio) mūšio faktas, nors ir traktuojamas abiejų pusių kiek skirtingai dėl karinio įnašo į bendrą pergalę. Glaustai aptarus lenkų ir lietuvių santykius II pasaulinio karo metais ir po to iki SSRS subyrėjimo pereinama prie dabartinių santykių apibūdinimo nevengiant atskleisti jų problemų.