Mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, ikiprofesinio ugdymo(si) modeliavimas
LTNeįgalumas neigiamai atsiliepia dalyvavimui darbo rinkoje; žmonės, turintys negalę, yra skurdžiausia, mažiausiai išsilavinusi ir mažiausiai dirbanti žmonių dalis. Asmenys, turintys nežymų intelekto sutrikimą (NIS), priklauso ypač didelės rizikos grupei, kuriai, net ir įgijus profesinį pasirengimą, vis dėlto gresia patirti socialinę atskirtį, tapti ilgalaikiais bedarbiais, atsidurti žemiau skurdo ribos. Siekiant asmenų, turinčių NIS, sėkmingos integracijos į darbo rinką, aktualus tampa ikiprofesinis ugdymas, apimantis visas sritis, reikalingas mokinių profesinei integracijai. Šioje disertacijoje išnagrinėtos asmenų, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, profesinės integracijos ir ikiprofesinio ugdymosi aktualijos; susistemintos esminės teorinės nuostatos, svarbios konstruojant ikiprofesinio ugdymo(si) teorinį modelį. Disertacinis tyrimas atskleidžia asmenų, turinčių NIS, 1) subjektyviai suvokiamas teigiamas ir neigiamas profesinio gyvenimo patirtis, 2) veiksnius, turėjusius įtakos profesinei integracijai, ir 3) šių asmenų ikiprofesinio ugdymo turinio struktūros specifiškumą. Fenomenologinis tyrimas, konstruojamas retrospektyviniu požiūriu leidžia pažinti asmenų, turinčių NIS, profesinės integracijos gilumines problemas, susijusias su jų turimomis ikiprofesinio ugdymosi patirtimis, suprasti šių asmenų sėkmingos ir nesėkmingos profesinės integracijos veiksnius. Susisteminus teoriniais ir empiriniais metodais surinktus duomenis, sukurtas mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, ikiprofesinio ugdymo(si) modelis. Šis modelis 1) grindžiamas holistine samprata apie ikiprofesinį ugdymą kaip ankstyvojo ugdymo karjerai etapą ir 2) atskleidžia mokinių, turinčių nežymų intelekto sutrikimą, ikiprofesinio ugdymo strategijas ir specifiką, remiantis šių asmenų stiprybių (galimybių) pažinimu ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimu.
ENIt is noted that disability has a negative impact on participation in the labour market; people with disabilities are the poorest, least educated and least employed part of people. Thus, people with mild intellectual disabilities (MID) belong to a particularly high-risk group, and even having acquired vocational preparation nevertheless they are in danger to experience social exclusion, become long-term unemployed persons and fall below the poverty line. Seeking results of successful integration of persons with MID into the labour market, pre-vocational education, encompassing all areas that are necessary for pupils’ professional integration, becomes relevant. In this dissertation relevant issues of professional integration and pre-vocational self-education of persons with mild intellectual disabilities were analysed; essential theoretical approaches that are important constructing the theoretical model of pre-vocational education were systematised.The dissertation research discloses 1) subjectively perceived positive and negative experiences of working life, 2) factors that have made impact on professional integration, and 3) specificity of structure of pre-vocational curriculum of persons with MID. The phenomenological research, constructed from the retrospective standpoint, allows to know in-depth professional integration problems of persons with MID, related to their existing pre-vocational self-education experiences, and to understand factors of these person’s successful and unsuccessful professional integration. Having systemized data collected employing theoretical and empirical methods, the pre-vocational education model of pupils with mild intellectual disabilities was created. This model 1) is based on the holistic conception about pre-vocational education as a stage of early career guidance; and 2) discloses the specificity of pre-vocational (self-)education of pupils with mild intellectual disabilities, based on knowledge of these persons’ strengths (possibilities) and meeting special educational needs.
