Gotika ir neogotika Lietuvos bažnyčių architektūroje

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Gotika ir neogotika Lietuvos bažnyčių architektūroje
In the Journal:
Urbanistika ir architektūra. 2004, t. 28, Nr. 3 (priedas), p. 13-19
Keywords:
LT
Architektūros istorija; Bažnyčių architektūra; Gotika; Neogotika; Statybos technikų istorija; Viduramžių architektūra; Istorizmas.
EN
History of architecture; Gothic Style; Neogothic Style; Architecture of churches; History of building techniques; Mediaval architecture.
Summary / Abstract:

LTRemiantis Lietuvos bažnyčių pavyzdžiu, nagrinėjamas klausimas, ar neogotika yra gotikos stiliaus evoliucijos tąsa. ar tai atskira stilinė kryptis. XIV a. gale - XVI a. pirmojoje pusėje statytų Lietuvos gotikinių bažnyčių architektūra priklausė nuo šalies ekonomikos bei kultūros lygio, amatų išvystymo, ryšių su kitomis šalimis ir daugelio kitų veiksnių. Dauguma bažnyčių buvo nedidelės, ne visai taisyklingo kvadratinio, retai - stačiakampio plano, bebokštės arba su vienu neaukštu bokštu. Jų sienoms, sumūrytoms iš nevienodo dydžio įvairaus atspalvio rankomis pagamintų plytų, būdinga nelygi, tapybiška faktūra. XIX a. gale-XX a. pradžioje išplitusi neogotika vystėsi labai pasikeitusioje soeialinėje-kultūrinėje aplinkoje. Palyginant su viduramžiais, istorizmo epochoje labai patobulėjo statybinių medžiagų gamyba, statybos technika ir projektavimo metodika. Tai lėmė esminius bažnyčių architektūros pokyčius. Jos tapo didelės, taisyklingos kompozicijos, ištįsto stačiakampio ar lotyniško kryžiaus formos plano. Priekyje kilo vienas arba du bokštai su aukštomis smailėmis. Fasaduose naudoti tipiniai puošybos elementai. Sugretinus dviejų stilinių epochų Lietuvos bažnyčių architektūrą, matyti, kad jos skiriasi daugeliu esminių savybių, todėl istorizmo epo¬chos neogotikos negalima laikyti logiška viduramžių gotikos tąsa. [Iš leidinio]

ENFocusing on the example of Lithuanian churches, the article aims at analyzing the problem whether Neogothie is the continuation of the Gothic style evolution or an individual style direction. The architecture of Lithuanian Gothic churches constructed at the end of the 14th-the first half of the 16th century depended on the country's economical and cultural level, trade development, contacts with other countries, and many other factors. The majority of the churches were not big, of the shape of not completely regular square, very of the shape of rectangle, in most cases cither tower less or with a single not tall tower. Their walls of various size and hue hand-made bricks demonstrate an uneven, pictorial texture. Neogothie spread at the end of the 19th - the beginning of the 20th century developed in considerably altered social-cultural environment. In comparison with the Middle Ages, the epoch of Historicism shows a highly improved production of building materials, technique of construction, and design methods. These factors initiated the essential alterations in church architecture. The churches became large, of regular composition, and of the shape of extended rectangle or the Latin cross. In the front, one or two towers with tall spikes rose. The facades were decorated with typical ornamented elements. Having compared Lithuanian church architecture of the styles of the two epochs, the author arrived at the conclusion, that, because of the differences in many essential aspects, the Neogothie of the epoch of Historicism cannot be treated as the logical continuation of the medieval Gothic. [From the publication]

ISSN:
1392-1630
Related Publications:
Krikštonių Kristaus Karaliaus bažnyčia : kunigo Jono Reitelaičio architektūros palikimas / Silvija Slaminskienė. Soter. 2010, 33 (61), p. 197-226.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/7094
Updated:
2013-04-28 16:33:00
Metrics:
Views: 73
Export: