Veiklos vadybos taikymas Lietuvoje: valstybės centrinio valdymo institucijų lygmuo

LTDisertacijos tyrimo pagrindinis klausimas – kaip veiklos vadybos taikymą Lietuvos Vyriausybės kontroliuojamose institucijose sąlygoja administracinė kultūra, politinis dėmesys, veiklos vadybos teikiamos vertės suvokimas? Veiklos vadyba įvairiomis formomis anglo-amerikietiškose valstybių viešojo administravimo institucijose taikoma jau apie šimtmetį. Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, egzistuoja kitokia, – „Rechtsstaat“ tipo viešojo administravimo kultūra, kuri yra priešinga anglo-amerikietiškai tradicijai. Todėl specifinės aplinkos (posovietinės) institucinis kontekstas vertintinas kaip reikšmingas veiksnys veiklos vadybos plėtrai. Veiklos vadyba nėra tapatinama tik su technokratiniais procesais ir veiksmais, kurie yra neutralūs vertybių atžvilgiu. Priešingai, politikai formuoja viešojo valdymo tobulinimo darbotvarkes bei paklausą veiklos vadybos taikymui. Tačiau dėl specifinės politinio veikimo logikos, veiklos vadybos klausimai politikams nebūtinai yra aktualūs ir/ arba nebūtinai jie yra kompetetingi juos vystyti, todėl į veiklos vadybos tyrimo lauką buvo tikslinga įtraukti politinio dėmesio veiksnį. Kadangi šį instrumentą paprastai taiko valstybės tarnautojai, todėl pravartus jų suvokimo tyrimas apie veiklos vadybos taikymo vertes ir silpnąsias puses. Iškeltos hipotezės, jog veiklos vadybos taikymą apriboja legalistinė administracinė kultūra ir, kad veiklos vadybos taikymui įtakos turi politinis dėmesys iš dalies pasitvirtino. Galiausiai, veiklos vadybos vertės suvokimas siejamas su atsiskaitymu Vyriausybės kanceliarijai, tačiau viešųjų asignavimų taupymas – vis dar silpnoji veiklos vadybos taikymo dalis.

ENThe main question of the dissertation research was “how is the use of performance management determined by political attention, administrative culture and perception of the value provided by performance management in the institutions controlled by the Government of the Republic of Lithuania?” The performance management has been used in the public administration institutions in Anglo-American countries in various forms for some century already. Meanwhile, another culture of public administration of “Rechtsstaat” type exists in Lithuania, as well as in other countries of Central and Eastern Europe. It is completely opposite to the Anglo-American tradition. Thus the institutional context of specific – post-Soviet environment should be regarded as an important basis for expansion of performance management. Besides, performance management is not identified with the technocratic processes and actions, which are neutral with regard to the values. On the contrary, the politicians form the improvement agendas of public management and demand for the use of performance management. However the specific logic of political activity determines that the issues of performance management are not necessarily topical for politicians and/or that they are not necessarily competent to develop them, so it was meaningful to include the factor of political attention into the research field of performance management. As this instrument is usually used by civil servants, it is meaningful to research their perception of values and weaknesses of the use of performance management.The hypotheses that “the use of performance management is limited by legalistic administrative culture” and that “the political attention has influence on the use of performance management” were partly confirmed. Finally, although the perception of the value of performance management is linked with the accounting to the Office of the Government of the Republic of Lithuania, but saving of public allocations is still the weak side of the use of performance management.