Lietuvos kunigai žydų gelbėtojai

LTStraipsnyje tyrinėjama Lietuvos Katalikų Bažnyčios (LKB) ir pavienių dvasininkų pozicija žydų genocido (holokausto) akivaizdoje. Remiantis konkrečiais LKB hierarchų ir eilinių kunigų humaniško elgesio pavyzdžiais, atskleidžiamos dvasininkų pastangos padėti persekiojamiems žydams. Lietuvos kunigams buvo nepriimtina nacionalsocialistinė neapykantos pavergtoms tautoms ideologija ir rasinė teorija, vokiečių tautos aukštinimas ir kitų tautų niekinimas, tuo labiau masinis nekaltų žmonių žudymas. Krikščioniška moralė ir humanizmo principai skatino gelbėti pasmerktuosius mirčiai žydus. Nors Lietuvoje, atvirkščiai negu Lenkijoje, nebuvo įsteigta speciali žydų gelbėjimo organizacija, tačiau LKB ir jos tarnai neliko abejingi žydų likimui. Bažnyčios hierarchai ir pavieniai kunigai ne kartą mėgino užtarti žydus, - su vizitais kreipdavosi į okupacinės valdžios pareigūnus, įteikdavo protesto memorandumus bei raštus, pamokslų metu pasmerkdavo žydšaudžius. Dešimtys kunigų ir vienuolių suorganizavo pagalbos tinklą iš getų ir stovyklų pabėgusiems žydams. Vienuolynai ir katalikiškos prieglaudos dažnai tapdavo žydų slėptuvėmis. Viena iš pagalbos žydams formų buvo krikšto dokumentų išdavimas ir žydų krikštijimas. Straipsnyje aprašoma pasižymėjusių žydų gelbėtojų veikla, minimos išgelbėtų žmonių pavardės. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus surinktais duomenimis, Lietuvos žydus gelbėjo 159 dvasininkai. Iki 2002 metų Pasaulio tautų teisuolio vardas suteiktas 14 Lietuvos kunigų. Tarp įvairių socialinių sluoksnių ir profesijų dvasininkai buvo vieni aktyviausių žydų gelbėtojų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Katalikų Bažnyčia; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Naciai; Holokaustas; Žydų gelbėtojai; Vyskupai; Kunigai; Kunigas J. Stakauskas.

ENThe article examines the position of the Lithuanian Catholic Church and individual clergymen in the face of the Jewish genocide (the Holocaust). On the basis of particular examples of humane behaviour among the Church hierarchs and ordinary priests, the article shows the efforts of the clergy to help the prosecuted Jews. The Lithuanian priests found unacceptable the Nazi ideology of hatred towards the conquered nations and the racial theory, the glorification of the German nation and the disdain for other nations, as well as the mass killings of innocent people. The Christian morality and the principles of humanism encouraged them to save the Jewish people who were condemned to death. Although in Lithuania, in contrast to Poland, there was no special organisation established for saving the Jews, the Church and its servants did not remain indifferent to the fate of the Jews. The hierarchs of the Church and individual priests made many attempts to intercede for the Jews – they visited the officials of the occupation authorities, delivered protest memorandums and letters, and condemned the murder of the Jews during sermons. Dozens of priests and monks organised a network of support for the Jews who escaped the ghettoes and the camps. One of the forms of help to the Jewish people was issuing baptism documents and baptising the Jews. The article describes the activities of distinguished saviours and mentions the surnames of the saved people. According to the data collected by the Gaon Jewish State Museum, 159 clergymen were involved in saving the Lithuanian Jews. 14 Lithuanian priests have been given the name of the Righteous among the Nations by 2002. The clergymen were one the most active saviours of the Jews among the various social strata and professions.