Artists’ community in Soviet Lithuania: case study of the Vilnius Jeruzalė Sculpture Garden

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Artists’ community in Soviet Lithuania: case study of the Vilnius Jeruzalė Sculpture Garden
Alternative Title:
Dailininkų bendruomenė Lietuvoje: Vilniaus Jeruzalės skulptūrų sodo atvejis
In the Book:
Community and utopia: artists’ colonies in Eastern Europe from the fin-de-siècle to socialist period. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017. P. 142-175. (Dailės istorijos studijos ; 8)
Keywords:
LT
Alytus; Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania).
Summary / Abstract:

LTSovietmečio Lietuvoje, kaip ir visoje SSRS, menininkų būrimasis j grupes nebuvo toleruojamas. Vis dėlto privačiose erdvėse, menininkų namuose ir dirbtuvėse būrėsi neformalios bendraminčių bendruomenės, pildėsi kūrybinės ir politinės autonomijos siekiai. Straipsnyje aptariama Vilniaus Jeruzalės sodo istorija ir skulptorių veikla 1961-1990 m., socialistinio realizmo aplinkoje pasireiškę vėlyvojo modernizmo ir postmodernizmo kūrybiniai ieškojimai. Dėmesys sutelktas į du aspektus, susijusius su meno autonomijos siekiais - technologijos vaidmeniu ir kūrinių pristatymu viešumoje. 1961 m. Vilniaus Jeruzalės priemiestyje, nacionalizuotų tarpukario lenkų vilų rajone, dalį namo išsinuomojo skulptoriaus Vlado Vildžiūno ir grafikės Marijos Ladigaitės šeima. Jų namai tapo neformaliu bendraminčių židiniu, aplink kurį susibūrė Jeruzalės sodo skulptorių bendruomenė. 1970 m. Vildžiūno palankumo jauniems talentams ir diplomatijos dėka, Vilniaus miesto vykdomasis komitetas perdavė LSRS dailės fondui senojo Jeruzalės vaismedžių sodo sklypą ir leido čia įrengti laikinas skulptūrų lauko dirbtuves. 1971-1974 m. pirmieji jas pasistatė skulptoriai Gediminas Karalius, Petras Mazūras, pamatus išliejo Stasys Kuzma, apie 1980 m. perleidęs juos Mindaugo Navako dirbtuvei. Dirbtuvių statyba Jeruzalės sode tęsėsi 20a. 9-10 deš., 1998 m. namą su dirbtuve pasistatė Ksenija Jaroševaitė ir Vladas Urbanavičius. Jeruzalės sode formavosi naujo tipo kūrėjas, skulptorius technologas, kuris, pasak Navako, nuo darbo pradžios (eskizo) iki pat pabaigos savo kūrybinį sumanymą granite, marmure ar metale realizuoja pats, be Valstybinių dailės kombinatų pagalbos ir užsakovų cenzūros.Čia 1967-1968 m. Vildžiūnas iš vario skardos suvirino dekoratyvinę kompoziciją „Trys karaliai“, skirtą naujajam M.K. Čiurlionio dailės muziejaus priestatui Kaune, vėliau šią technologiją sėkmingai naudojo Kuzma, Karalius. 20 a. 8 deš. Navakas, Mazūras, Urbanavičius ir Vildžiūnas įsisavino autorinės bronzos liejimo technologiją. Galimybę tam suteikė Anglijoje gyvenusi lietuvių skulptorė Elena Gaputytė, kuri po 1969 m. apsilankymo Jeruzalėje atsiuntė Vildžiūnui vadovą apie bronzos liejimą. Pirmasis juo pasinaudojęs Navakas dirbtuvėje įsirengė mažą liejyklą, didesni darbai buvo atliekami Mazūra liejykloje, čia atlieta postmodernistinė kompozicija „Genijus“ Alytaus vaikų dailės mokyklos interjerui (1980-1983). Svarbia technologinių eksperimentų erdve Jeruzalės sode buvo ir šiandien tebėra Navako dirbtuvė, kurioje jis ne tik liejo bronzą, kalė granitą, bet susidomėjęs nauja medžiaga pradėjo lieti iš betono abstrakčių „Tūrių ir išklotinių“ seriją (1980-1987). Reikia paminėti Jeruzalės sodo skulptorių Vildžiūno ir Navako veiklą įteisinant naujas kūrinių pristatymo praktikas, įvairinant monotonišką ideologizuotą sovietmečio respublikinių ir teminių parodų panoramą. 1977 m. tapęs LSRS dailininkų sąjungos skulptūros sekcijos pirmininku, Vildžiūnas stengėsi vienyti savo cecho pajėgas, pristatydamas naujausius Jeruzalės skulptorių darbus. Jo iniciatyva Dailės parodų rūmuose 1979 m. surengta „Pirmoji medalių ir skulptūrinės plastikos paroda“, 1983 m. - Respublikinė skulptūros paroda. O 1984—1985 m. LSRS valstybinio dailės muziejaus Tarybinio meno galerijoje buvo surengta Jeruzalės sodo skulptorių „šešiukės“ mažųjų formų plastikos ir piešinių paroda.Tuo pačiu metu Jeruzalės sodo dirbtuvėje Vildžiūnas rengė draugų menininkų, pvz., oficialiai nepripažintos tekstilininkės Kazimieros Zimblytės abstrakčių, minimalistinių darbų parodas. 20 a. 9 deš. parodiniame gyvenime ryškiai dalyvavo Navakas. 1986 m. LSRS Architektų sąjungoje surengė utopinių architektūrinių cinkografijų-fotomontažų parodą „Vilniaus sąsiuvinis“, paženklinusią konceptualiosios skulptūros pradžią Lietuvoje. O 1987 m. Vilniaus Alumnato kiemelyje Navakas su fotografais Alvydu Lukiu ir Gintautu Trimaku surengė parodą, kurioje eksponavo „Tūrius ir išklotines“ - pirmuosius kontekstualaus dialogo su viešąja erdve siekiančius skulptūrinius objektus. Dar po metų, 1988 m. spalio 22 d., įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, nuvedęs į Lietuvos nepriklausomybę, kūrybinės laisvės ir meno autonomijos siekusių Jeruzalės sodo skulptorių lūkesčių išsipildymą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius Jeruzalė Sculpture Garden; Artists’ community; Sculptors studio; Decorative sculpture, small-scale sculpture; Small-scale sculpture.

ISBN:
9789955868989
ISSN:
1822-2285
Related Publications:
Kubizmo keliai ir klystkeliai Lietuvos dailėje / Giedrė Jankevičiūtė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2019, t. 95, p. 29-52.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/70617
Updated:
2022-01-06 20:09:52
Metrics:
Views: 51    Downloads: 10
Export: