Pastoracinio hermeneutinio-bendravimo modelio pritaikomumo galimybės benediktinių bendruomenėse (Kauno, Otwock'o (Otwock) ir Alexanderdorf'o (Alexanderdorf) Tylos pastoracijos kontekste
LTMokslinių tyrimo, atliktų 2009–2010 m., rezultatai parodė, kad Kauno seserų benediktinių bendruomenės sielovadoje veiksmingai funkcionuoja pastoracinis hermeneutinis-bendravimo modelis. Disertacijoje buvo nagrinėjama trijų Rytų Europos regiono benediktiniškųjų bendruomenių: Kauno, Otwocko ir Alexanderdorfo, taikoma skirtinga pastoracija, kuri leido ne tik pagrįsti šio modelio funkcionalumą, bet ir palyginti bei įvertinti galimybes taikyti pastoracinį hermeneutinį-bendravimo modelį naujame – Tylos pastoracijos kontekste. Siekiant įvertinti pastoracinio hermeneutinio-bendravimo modelio galimybes benediktinių bendruomenėse Tylos pastoracijos kontekste, buvo ne tik sukurtas įvertinimo instrumentas, bet pirmiausia pateiktas hermeneutinio-bendravimo modelio ir Tylos pastoracijos metaforos filosofinis pagrindimas, taip pat aptarta jų sampratų skirtis, ypač Tylos pastoracijos kontekste. Išgryninus vertinimo parametrus, išskiriant tris dimensijas ir devynis požymius bei trisdešimt aštuonis rodiklius buvo atliktas kokybinis ir kiekybinis tyrimas. Šio tyrimo kiekybinis rezultatas, vertinant pastoracinio HCM pritaikomumo galimybes Tylos pastoracijos kontekste, buvo teigiamas net 95 % (tik 5 % atvejų nėra pritaikomumo galimybių). Tokie rezultatai patvirtina teiginį, kad pastoracinio hermeneutinio-bendravimo modelio pritaikomumo galimybės benediktiniškosiose bendruomenėse Tylos pastoracijos kontekste yra įmanomos ir praktikoje egzistuoja. Be to, tyrimo rezultatai patvirtinta hipotezę, kad pritaikytas pastoracinis hermeneutinis-bendravimo modelis sėkmingai funkcionuoja monastinėje erdvėje Tylos pastoracijos kontekste.
ENThe results of the research carried out in 2009-2010 have revealed that the pastoral hermeneutical-communicative model functions effectively in the pastoral care of the Benedictine sisters in Kaunas. The present dissertation analyses the pastoral care provided by three different Benedictine communities in the Eastern European region: Kaunas, Otwock, and Alexanderdorf. This allowed not only grounding the functionality of this model, but also comparing and evaluating the possibilities for the application of the pastoral hermeneutical-communicative mode in the new context of pastoral care of Silence. In order to evaluate the possibilities for the application of the pastoral hermeneutical-communicative model in the Benedictine communities within the context of pastoral care of Silence, the evaluation instrument was created after having grounded the hermeneutical-communicative model and the metaphor of pastoral care of Silence philosophically and having discussed their difference, especially in the context of pastoral care of Silence. Evaluation parameters were identified, and three dimensions, nine features, and thirty-eight indicators were distinguished on the basis of which the qualitative and quantitative research was carried out. The quantitative result of the present research was positive and reached even 95% (only in 5% of the instances, there are no possibilities for application). These results confirm the statement that the possibilities for the application of the pastoral hermeneutical-communicative model in the Benedictine communities within the context of pastoral care of Silence are positive and do exist in practice. In addition, the research results confirm the hypothesis that the pastoral hermeneutical-communicative model successfully functions in the monastic sphere within the context of pastoral care of Silence.
