"Ratować zabytki przeszłości..." Prywatne księgozbiory szlacheckie na Litwie i Białorusi w XIX wieku na straży tradycji
LTPasakojama apie senienų, daugiausia knygų rinkimo bangą, kilusią tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (LDK) bajorijos nuo XIX a. pradžios. Po valstybės likvidavimo, visuotinės apatijos metu daugeliui patriotiškai nusiteikusių žmonių pavyzdžiu tapo pirmųjų istorinių muziejų Lenkijoje užuomazgos, o J. M. Osolinskis su T. Čackiu rinko knygas ir archyvines senienas. Daugelis kitų tokių rinkėjų buvusios LDK provincijoje tapo kultūrinių židinių steigėjais ir puoselėtojais. Paminėtinos bibliotekos Vainilavičių giminės Savičių dvare, Iščiolnos Skarbkų-Važinskių dvare, Sliznių giminės Devetkovičių dvare ir kitos. Ypač vertinga Iščolnos biblioteka Lydos paviete, kurioje buvo XVI-XIX a. leistos knygos. Knygų mylėtojai galėjo semtis informacijos iš įvairių žinynų, viešojoje erdvėje reguliariai aptarinėta būtinybė sukurti programą LDK žemių senienų rinkėjams. Tokia informacija yra E. Tiškevičiaus susirašinėjime su J. I. Kraševskiu. E. Tiškevičius visur stengėsi pabrėžti buvusio LDK regiono išskirtinumą ir svajojo įsteigti Senienų muziejų Vilniuje (ką jam pavyko padaryti), tačiau programa nesukurta. Po 1863 m. sukilimo ir represijų tokios idėjos tapo dar populiaresnėmis. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje pasirodo daugybė leidinių su istorinių kolekcijų ir archyvų aprašymais. Aprašymuose sakoma, kad privati biblioteka privalo turėti: truputį istorijos, beletristinės literatūros, senus mokyklinius vadovėlius, pagrindinius periodinius leidinius, keletą visuomeninio turinio knygų. Privačių bibliotekų puošmenomis buvo albumai su aplankytų vietovių atvaizdais.
