Psichoterapinių pokyčių refleksijos: terapiniai veiksniai ir pykčio raiškos kaita : disertacija
LTPastaraisiais dešimtmečiais pabrėžiama būtinybė tyrinėti psichoterapijos pokyčius bei veiksnius pasitelkiant kokybinius tyrimo metodus, pažvelgti į psichoterapijos procesą per kliento prizmę. Šiame darbe siekiama atskleisti subjektyviai išgyvenamus psichoterapinius pokyčius, su jais siejamus terapinius veiksnius ir pykčio kaitą psichoterapiniame procese. Tyrime dalyvavo septynios moterys, per pastarųjų 1-3 metų laikotarpį baigusios ilgalaikę psichoterapiją. Tyrime buvo pritaikyta nauja interviu struktūruojanti forma – psichoterapinės istorijos pasakojimas. Tiriamųjų buvo prašoma papasakoti savo psichoterapijos istoriją įvardijant tai, kas joms buvo svarbiausia terapijoje. Tyrimo rezultatai buvo analizuojami remiantis teminės analizės metodu (Braun, Clarke, 2006). Psichoterapinių istorijų analizė atskleidė dinamišką ir daugialypį terapinių pokyčių vaizdą, apimantį tiek tiriamųjų tiesioginę terapinę patirtį, tiek jos priešistorę bei po terapijos vykstančius procesus. Subjektyviai išgyvenami terapiniai pokyčiai apima emocinius išgyvenimus, tarpasmeninių santykių kaitą, motyvacinės poreikių srities įsisąmoninimą. Pykčio raiškos kaita subjektyviai patiriama kaip svarbus terapinis pokytis. Kalbėdamos apie terapinius veiksnius, tiriamosios akcentuoja savo aktyvaus indėlio į terapiją svarbą, kalba apie terapinių santykių kokybę, vidinių procesų dinamiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichoterapijos veiksmingumas; Terapiniai veiksniai; Pykčio raiška; Psychotherapy effectiveness; Therapeutic factors; Anger expression.
ENLately scientists highlight the necessity of better understanding the subjective side of psychotherapeutic process. The aim of this research was to reveal subjectively important psychotherapeutic changes, significant therapeutic factors, and the transformation of anger expression in psychotherapy. Seven female clients, who had accomplished their long-term therapy course and finished it in 1-3-year period, participated in the study. Data were collected using the method of psychotherapeutic story. Participants were asked to tell their psychotherapy story, mentioning what was most important in the process of their psychotherapy. The processing of data was based on the principles of thematic analysis (Braun, Clarke, 2006). The analysis of psychotherapeutic stories revealed a dynamic and miscellaneous picture of the respondents’ therapeutic change, encompassing their direct therapeutic experience, its prehistory, and after-therapy processes. Emotional experiences, the development of interpersonal relationship, awareness of the motivational sphere of needs are mentioned as subjectively important therapeutic changes. Psychotherapeutic stories revealed the importance of change of anger expression in subjective psychotherapeutic experience. Respondents relate psychotherapeutic changes to their own active involvement, the quality of therapeutic relationship, and the dynamics of inner processes. [From the publication]
