Nedarbas Lietuvoje 1918-1940 metais : disertacija

LTAntroji pramonės perversmo banga ir pasaulio modernėjimas pagimdė iki tol nematytus socialinius ir ekonominius pokyčius. Deja, greta visuotinių žmonijos politinių, technologinių ir socialinių laimėjimų atsirado ir neigiami pažangos padariniai, kurie neaplenkė ir Lietuvos. XIX–XX a. sandūroje atsiradęs naujas reiškinys – nedarbas labiausiai atsiskleidė 1918–1940 m., visuotino Lietuvos visuomenės modernėjimo laikais. Nedarbo atsiskleidimą reikėtų vertinti kaip neišvengiamą nepriklausomos valstybės duotybę, kurią pirmiausiai teko pažinti, o tada – stengtis įveikti. Disertacijos objektas yra nedarbas kaip reiškinys, kuris tiesiogiai susijęs su socialinėmis-ekonominėmis bei politinėmis priežastimis ir pasekmėmis, atsiskleidusiomis tarpukario (1918–1940) Lietuvos visuomenėje. Taip pat šio darbo objektas – bedarbis, kaip vienintelis apčiuopiamas nedarbo reiškinio rezultatas, valstybėje bei visuomenėje egzistuojančių socialinių ir ekonominių pokyčių pasekmė. Nedirbantį asmenį svarbu identifikuoti pagal atskirus komponentus, kurie suteikia galimybę ne tik apibrėžti bedarbius kaip visumą, bet ir nustatyti nedarbo struktūrą, paaiškinti ją atsižvelgiant į platesnį socialinių-ekonominių procesų kontekstą. Tyrimas apie vieno svarbesnių visuomenės skaudulių – nedarbo – ištakas leidžia suprasti ir pajausti modernios Lietuvos visuomenės raidos kryptis tiek pirmuoju (1918–1940), tiek antruoju (1990–2014) nepriklausomos Lietuvos dvidešimtmečiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nedarbas; Socialinė politika; Bedarbis; Tarpukaris; Unemplyment; Social development; Interwar; Socio-economic.

ENThe changes brought by the second wave of the industrial revolution and the developing world brought to life some social and economic outcomes that had been non-existent before. Apart from the world’s political, technological and social advances, some negative outcomes of such improvement also came into being. Lithuania did not escape hardships either. Unemployment that emerged at the intersection of the 19th and the 20th centuries was particularly prominent in the period of 1918–1940, the period of the general modernisation of Lithuania. Such factors as the consequences of the First World War, the post-war crisis as well as the Great Depression, Lithuania’s joining to the world’s economic system, the changing structure of the country’s economy and the state’s persistent economic and social policy affected Lithuanians’ social development and employment. The emergence of the problem of unemployment should be considered not as a consequence of an independent state but as an inevitable issue that had to be recognised and acquainted with first and only then tackled. [From the publication]

• Lazy or diseased? Changing conceptions of beggars and vagrants in the Lithuanian discourse from the end of the nineteenth century to 1940 / Andrea Griffante. Journal of Baltic studies. 2020, vol. 51, no. 1, p. 1-15.
• Real wages of Lithuanian construction workers from 1913 to 1939 (measured in subsistence and welfare ratios) in a cross-national comparison / Zenonas Norkus, Aelita Ambrulevičiūtė, Jurgita Markevičiūtė. Lithuanian Historical Studies. 2019, vol. 23, p. 25-57.