LTStraipsnyje apžvelgiamas Jono Basanavičiaus asmeninio gyvenimo epizodas Prahoje 1882–1884 m. Svarstoma, kaip meilės ir vedybų tema yra aprašoma autobiografijoje ir kaip šis aprašymas santykiauja su kitais autobiografiniais motyvais. Meilės ir vedybų epizodas atsiranda tik vėliausioje autobiografijoje - pirmajame ir antrajame šaltinyje apie žmoną nė neužsimenama. Basanavičius pateikia ne savo mintis, bet cituoja žmoną. Prahos epizodas išsiskiria aiškia orientacija į jausmus. Meilės ir vedybų aprašymas yra unikalus Basanavičiaus autobiografistikos epizodas. Meilės istorijos ankstyvosiose autobiografijose ignoruojamos, Basanavičiui neatrodė, kad reikia apie tai rašyti. Pirmąją autobiografiją Basanavičius spaudai parengė 1888 m., kai jo žmonai progresavo džiova ir ji netrukus mirė. Tekste Basanavičiaus asmenybė yra vienintelis viską užgožiantis objektas. Jis suregistravo viską, kas ką parašė ar pasakė apie jį. Į tekstą žmonos citatas įtraukė ne tam, kad papasakotų apie savo žmoną, bet tam, kad pateiktų papildomų duomenų apie save. Su savo žmona – Prahos vokietaite Gabriele Eleonora Mol susipažino 1883 m. gruodžio mėnesį. 1884 m. balandžio 15 d. įvyko civilinės jungtuvės, po kurių išvyko į Bulgariją. Visuomeninių konvencijų laužymas dar nieko nesako apie tikruosius Basanavičiaus jausmus Eleonorai Mol. Jis skausmingai išgyveno žmonos mirtį, tai liudija, kad juos siejo gilus ryšys. Meilės epizode pirmą ir vienintelį kartą matome Basanavičių abejojantį ir netikrą dėl tolesnio kelio. Basanavičiui reikėjo žmonos, kuri dėl jo aukotųsi (nes pats jis aukojosi tik Lietuvai). Tokią žmoną jis rado, o jos auką dokumentiškai aprašė ateinančioms kartoms.Reikšminiai žodžiai: Biografija; J. Basanavičius; Jonas Basanavičius; Kultūrinė psichologija; Meilės istorija; Praha; Biography; Cultural psichology; J. Basanavičius; Jonas Basanavičius; Love story; Prague.