Likimo mitologija lietuvių pasakose

LTLikimas yra labai senas ir ryškus religinės sąmonės veiksnys. Žmogaus gyvenimo priklausomybė nuo nežemiškų galių, reiškinių neišvengiamybė – visa tai dalykai, kuriuos aptinkame seniausiuose mitologiniuose tekstuose. Medžiaga likimo tematika atskleidžia, kad šis tikėjimų kompleksas, nors ir vadintinas tikėjimu apie priežastingai susijusius reiškinius, yra nevienalytis. Likimu įvardijama svarbiausioji dieviškoji funkcija – nekintamos pasaulio tvarkos palaikymas, – daro likimo sąvoką itin aktualia tyrinėjant fragmentiškai išlikusias mitologijas, nes, patirdami likimo ir jo dievybių evoliuciją, galime gauti vertingos informacijos apie pačios mitologijos raidą. Likimo gaivalas niekada nenustoja aktualumo ir išlieka įvairiausiais pavidalais. Folklore ištisos kūrinių grupės skiriamos įvairiems likimo aspektams gvildenti arba jiems tiesiog darė įtaką specifinė likimo logika, nes tik pastarąja galima paaiškinti kai kurių kūrinių prasmę. Straipsnyje apžvelgiamos indoeuropiečių likimo vaizdinių bendrybės ir evoliucijos pėdsakai; kiek daugiau dėmesio skiriama Homero epui. Po likimo vaizdinių lietuvių pasakojamojoje tautosakoje analizės siekiama panarinėti Europoje paplitusią pasaką „Trys verpėjos“, kurios prasmę galima paaiškinti su likimo simbolikos pagalba. Keistoji pasaka kalba apie specifinį valdovės, kuri pati yra likimo įrankis gimimo ir mirties rate, išbandymą, laiduojantį likimo deivių prielankumą ir gerovę visai tautai.Reikšminiai žodžiai: Lietuvių pasakos; Likimas; Likimo deivės; Likimo vaizdiniai; Mitologija; Religinė sąmonė; Deities of fate; Destiny; Fate; Images of fate; Lithuanian fairy tales; Lithuanian folk tales; Mythology; Religious consciousness.