Meldimasis Barborai Żagarietei
LTStraipsnyje nagrinėjamas Šiaurės Lietuvoje, Žiemgaloje praktikuojamas Barboros Žagarietės kultas. Pirmieji šaltiniai apie ją rašė 1755 m. - teigta, kad po mergaitės Barboros, nukankintos tėvo už tai, kad ji nesutiko su juo nusikalsti skaistybei, jos kūnas po mirties neiro, o prie jos karsto žmonės gauna įvairių malonių ir pagyja. Dėl šių priežasčių žmonės laiko ją šventąja. Barboros kūnas po bažnyčios uždarymo 1963 m. dingo ir iki šiol nėra nesurastas. Remiantis ankstesniais tekstais apie Barboros gyvenimo istoriją, pristatoma jos biografija. Barbora Umiastauskaitė gimė apie 1625-1630 metus Umiastauskų dvare Žagarėje. Barbora buvo įstojusi į Rygos benediktinų vienuolyną, bet grįžo į namus. Po Barboros mirties, jos kūnas buvo palaidotas Butlerių dvaro rūsyje, Žvelgaičių kaime, vėliau perlaidota bendrose kapinėse. Sklandant kalboms apie jos stebuklus, 1779 m. jos karstas perkeltas į bažnyčią. Paaiškėjo, jog po 100 metų kūnas nesuiro, dėl ko stiprėjo žmonių pamaldumas. Barbora garbinta nesigilinant, ar bažnyčia yra ją pripažinusi palaimintąja. Istoriniuose šaltiniuose pasakojama apie jos malones ir stebuklus (pagijimus), o pats besiformuojantis kultas buvo viešas. Barboros kripta gausiausiai lankyta per atlaidus. Apžvelgus surinktą medžiagą sužinota, kad dalis Barborai Žagarietei skirtų maldų ir giesmių nuėjusios į užmarštį. Apibendrinant padaryta išvada, jog Barboros Žagarietės kultą, kuris praktikuotas įvairiomis maldingumo formomis, iškėlė jėzuitai.Reikšminiai žodžiai: Barbora Umiastauskaitė; Barbora Žagarietė; Beatifikacija; Ivinskis, Zenonas; Liaudies pamaldumas; Malda; Umiastauskaitė, Barbora; Žagarė; Žagarės šventoji; Žiemgala; Barbora; Barbora Umiastauskaitė; Beatification; Folk piety; Ivinskis, Zenonas; Prayer; The saint of Žagarė; Umiastauskaitė, Barbora of Žagarė; Žiemgala.
