Embracing tradition and modernity: tendencies of interwar (1918–1940) wooden architecture in Lithuanian resorts

LTKurortinių miestų fenomenas Lietuvos teritorijoje ryškesnį šiuolaikinį pavidalą įgavo 19 a. pabaigoje. Nors atskirais atvejais rekreacinė architektūra gali būti siejama su sąlyginai prabangiais Europos kurortinę tradiciją sekančiais pavyzdžiais, straipsnyje argumentuojama, kad dominuojantis lietuviškosios kurortinės architektūros tipas reiškėsi kaip subtili vietinės tradicijos ir išorinių įtakų sintezė. Balansą tarp architektūrinio tradiciškumo ir nuolatos kintančio socialinio užsakymo itin ryškiai reprezentuoja medinė architektūra. Modernėjanti tarpukario Lietuvos visuomenė į kurortų architektūros raidą įnešė gana daug pokyčių. Formavosi ne tik kurortams būdingi nauji funkciniai tipai, kaip, pavyzdžiui, pajūrio restoranai, bet ir specifinių bruožų įgavo privati gyvenamoji architektūra. Straipsnyje pristatomas iki šiol menkai tyrinėtas medinės kurortinės architektūros fenomenas, atskleidžiama, kaip kurortiškumas paveikė ekonomiškiausią, kartu su tradicija glaudžiausiai susijusį statybos segmentą. Tekste daroma prielaida, kad šis kurortinės aplinkos sluoksnis buvo tokia pat svarbi kurortinio gyvenimo dalis, kaip ir ištaigingesnė bei modernesnė mūrinė statyba.

ENThe emergence of leisure culture in Lithuania began in the late 19th century, gradually giving rise to resort towns. Although in some cases, recreational architecture can be associated with relatively luxurious examples that follow the European resort tradition, the article argues that the dominant type of Lithuanian resort architecture manifested itself as a subtle synthesis of local traditions and external influences. The balance between architectural traditionalism and the constantly changing social demand is particularly well represented by wooden architecture. The modernising society of inter-war Lithuania brought significant changes to the development of resort architecture. Not only did new functional types, such as seaside restaurants characteristic of resorts, took shape, but private residential architecture also acquired specific features. The article presents the phenomenon of wooden resort architecture which has not been sufficiently explored and illustrates how resort architecture has influenced the most cost-effective segment of construction, which is also the segment most closely linked to tradition. The text assumes that this layer of the resort environment was as important a part of resort life as more modern and expensive brick construction.

• Miestų medinės architektūros išsaugojimo galimybės. Urbanistika ir architektūra 2011, 35, 2, 129-140.
• Modernaus būsto idėja tarpukario Lietuvoje: tarp funkcionalizmo ir tautinio romantizmo. Menotyra 2011, 18, 4, 275-290.
• Palangos istorija. Klaipėda : "Libra Memelensis", 1999. 352 p.
• Pramogavimo bei sveikatinimo aspektai Lietuvos moderniojo kurorto genezėje: Palangos ir Birštono atvejai. Meno istorija ir kritika 2015, 11, 75-88.
• Weekendų miestai ir priemiesčiai: kaip buvo kuriami modernūs kurortai tarpukario (1918-1940) Lietuvoje. Vilnius : Lapas, 2020. 399 p.