Берасцейская царкоўная унія: палеміка "за" і "супраць"

LTStraipsnis yra skirtas 1596 m. sudarytos Bresto bažnytinės unijos problematikai, tiriant Žečpospolitoje vykusią polemiką, kuri reiškėsi teologiniuose raštuose, nors religinės problemos neretai buvo siejamos ir su politinėmis, socialinėmis, gnoseologinėmis. Pažymima, kad pravoslavų konfesijos hierarchija tuo metu buvo susilpnėjusi, nes turkams 1453 m. užgrobus Konstantinopolį, jos patriarchas pilnai negalėjo vykdyti savo funkcijų. 1589 m. įkurtas Maskvos patriarchatas žymėjo Rusijos valstybės pretenzijas sustiprinti pravoslavų pozicijas ir atitinkamai Maskvos padėtį Konstantinopolio buvusios jurisdikcijos teritorijose. Dėl to XVII a. pradžioje paaštrėja kova dėl bažnytinio prioriteto tarp Maskvos iš vienos pusės ir Kijevo bei Vilniaus – iš kitos. Savo ruožtu visuomenė Žečpospolitoje Bresto unijos atžvilgiu pasidalino į priešiškas stovyklas: unitų (katalikų ir unitų autoriai) ir antiunitų (pravoslavų ir protestantų autoriai). Konkretus bažnytinės unijos realizavimas žymiai skyrėsi nuo pirminės idėjos, dėl to jos šalininkai skirtingai traktavo bažnytinės vienybės priemones ir rezultatus. Tai sąlygojo religinę polemiką net ir tarp unijos šalininkų, kas atskleidė ne tik teologinius nesutarimus, bet ir išryškino visuomeninius politinius bei socialinius prieštaravimus Žečpospolitoje. Ši sudėtinga kompleksinė poleminių nesutarimų padėtis straipsnyje yra detaliau analizuojama, gilinantis į Petro Skargos, Ipatijaus Pociejaus, Melentijaus Smotrickio, Ivano Višenskio, Zacharijaus Kapystenskio, Afanasijaus Filipovičiaus, Piotro Mogilos ir kitų religinių mąstytojų teologinius raštus.