Ацэнка ролі і значэння "казацкай-сялянскай" вайны 1648-1651 г. у гісторыі Беларусі ў найноўшай айчыннай гістарыяграфіі

LTStraipsnio pavadinime 1648–1651 m. Baltarusijos teritorijoje vykusio karo apibūdinimas „kazokų-valstiečių“ yra paimtas į kabutes neatsitiktinai. Straipsnio gale suformuluojama nuomonė, kad toks minėtų metų karinių įvykių apibūdinimas, tapęs įprastu baltarusių istoriografijoje, nėra visai tinkamas. Tam ir skirtas visas straipsnis, kuriame apžvelgiami baltarusių istoriografiniai vertinimai, susiję su 1648–1651 m. kovomis ir neramumais, kai Bogdano Chmelnickio vadovaujamas kazokų sukilimas Ukrainoje rado atgarsį ir dalyje Baltarusijos teritorijos, kur įsiveržę kazokai buvo palaikomi vietinių valstiečių ir dalies miestiečių. Šiuos neramumus neretai lydėjo žydų ir katalikų žudymai, plėšimai, kilmingų moterų prievartavimai, tiesiog banditizmas. Tokiomis sąlygomis baltarusių šlėktos nereikėtų tapatinti su lenkais, nes jos dalis vadovavosi ne tik luominiais ar religiniais motyvais, bet ėmė mąstyti ir apie nacionalinius interesus, palaikydami Žečpospolitos kovą su maištininkais. Tame slypi baltarusių situacijos skirtumas nuo ukrainiečių, į ką paprastai neatsižvelgia Baltarusijos istorikai. Nekelia abejonių, kad be rimtų LDK šlėktos XVII a. tyrimų bus sunku teisingai įvertinti 1648–1651 m. įvykius iš šiuolaikinių nacionalinių valstybinių pozicijų. Tame kontekste perspektyvi atrodo rusų istoriko B. Floria mintis, kad Liublino 1569 m. unija ir Bresto 1596 m. bažnytinė unija bei tie procesai, kuriuos šios unijos iššaukė, paskatino galutinį Žečpospolitos „rusinų“ skilimą į baltarusių ir ukrainiečių tautas, o jos po XVII a. vidurio įvykių galutinai pasuko kiekviena savo keliu.Reikšminiai žodžiai: Baltarusija (Belarus); Bogdanas Chmelnickis; Istoriografija; Kazokai; Kazokų valstiečių karas; Sukilimas; Tautinė savimonė; Belarusian history; Bohdan Khmelnytsky; Cossacks; Historiography; National consciousness; Uprising; War of the Cossack-Peasants; Baltarusija (Belarus).