Парламенцкія прамовы прадстаўнікоў Вялікага Княства Літоўскага на соймах Рэчы Паспалітай другой чвэрці XVII стагоддзя: (паводле матэрыялаў Нацыянальнага гістарычнага архіва Беларусі ў Гродне)
LTBaltarusijos nacionaliniame istorijos archyve, jo Gardino filiale, yra saugomas užrašytų parlamentinių kalbų, pasakytų LDK atstovų Žečpospolitos seimuose, rinkinys. Šios kalbos pagal datavimą apima 1617–1667 m., tačiau išlikę tekstai nėra sisteminti. Archyve rinkinys pavadintas taip: „Įvairių užrašų, laiškų ir seiminių kalbų rinkinys... (iš Aleksandro Slizenio popierių)“. Archyvinės medžiagos chronologija leidžia šį rinkinį tapatinti su dviem Slizenių giminės atstovais: Aleksandru Pavlovičiumi ir Aleksandru Kazimieru. Tai buvo tėvas ir sūnus, priklausę Ašmenos šlėktai. Sprendžiant pagal antkapinį įrašą Aleksandras Pavlovičius Slizenis buvo visų trijų Vazų dinastijos karalių sekretoriumi. Straipsnyje daroma išvada, kad kalbų tekstai kaip kopijos archyve išliko daugiausiai Aleksandro Pavlovičiaus, mirusio apie 1650 m., veiklos dėka. Iš seiminių kalbų, užrašytų vėliau, rinkinyje tėra tik kelios. Tėvui ir sūnui jų privačiame šeimos archyve išsaugotų kalbų tekstai galėjo būti naudingi nebūtinai dėl jų turinio, kiek formos požiūriu, nes abu dalyvavo politinėje veikloje ir pasiliko retorikos su tuometinėmis formuluotėmis pavyzdžius. Kita vertus, karaliaus sekretoriai protokoluodavo seimuose pasisakiusiųjų kalbas, o jų tekstus vėliau perduodavo karaliui. Tai leidžia suprasti, kodėl dalis kalbų tekstų ar jų fragmentų atsidūrė Slizenių archyve, nes Aleksandras Pavlovičius buvo vienas iš karaliaus sekretorių seimuose. Straipsnyje yra išvardijamos minėtame rinkinyje išlikusios užrašytos seiminės kalbos ar jų fragmentai, analizuojami keleto skirtingų asmenų seiminių kalbų tekstai.
