On the battlefield of hygiene : the Lithuanian medical intelligentsia, 1914-1920

LTStraipsnyje atskleidžiama, kad Pirmasis pasaulinis karas buvo tiek lietuvių gydytojų tautinio tapatumo konsolidavimo laikotarpis, tiek jų, kaip profesinės kategorijos, aktyvaus įsitraukimo į nacionalinės valstybės kūrimą etapas. Dar karui neprasidėjus gydytojai buvo gana stipriai ėmęsi higienos normų skleidimo darbo, kurį laikė tam tikra nacionaline pareiga, dalyvavo nacionalinio judėjimo veikloje. Tačiau karas sudarė konkrečias prielaidas higienos svarbai visuomenės gyvenime įrodyti bei sustiprinti pačių gydytojų intelektualinį-profesinį vaidmenį nacionalinėje bendruomenėje. Kontekste, kuriame įsiviešpatavo epidemijos bei prastėjančios higienos sąlygos ir medicininė pagalba buvo itin būtina, glaudesnį gydytojų tarpusavio koordinavimąsi paskatino medicininės pagalbos teikimo organizavimo poreikis. Tiek karo metu, tiek jam pasibaigus gydytojai mėgino sustiprinti nacionalinio medicininio personalo ir gyventojų abipusius ryšius. Nepaisant gydytojų pastangų, nepriklausomos Lietuvos valstybės politiniai ir materialiniai sunkumai pirmaisiais jos egzistavimo metais kiek sulėtino gydytojų vykdomą "nacionalinės higienos" programos vystymąsi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Higiena; Inteligentija; Tautinė konsolidacija; Tautinė sveikata; First World War; Hygiene; Intelligentsia; National consolidation; National hygiene.

ENThe article shows the First World War as a ground-breaking time for the consolidation of the national identity of Lithuanian physicians, and their coordination as a professional group with a precise commitment to the nation and the nation-building process. While physicians' commitment to hygiene dates from the period prior to the outbreak of the First World War, the war created material conditions which enabled the widespread comprehension of the importance of hygiene in the life of the nation, and the growth of physicians' sense of professional-intellectual agency within the ethnic community. The need to provide medical aid in a context characterised by epidemics and deteriorating hygiene was a precondition for much stronger coordination among physicians, with the aim of optimising relief efforts. Furthermore, the spread of epidemics was used as a reason for strengthening trust between medical personnel and the population. The difficulties which characterised health care in the early phase of the Lithuanian nation-state (lack of money, shortages, irrational features of the health-care system, etc) made the implementation of the 'national hygiene' programme impossible in the short term. [From the publication]

• Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija 1919-1944 m / Marija Gražina Stanionytė-Zujienė. Kaunas : Naujasis lankas, 2010. 543 p.
• Lietuvos Tarybos įgaliotinių Teresės Prapuolenytės ir Veronikos Janulaitytės-Alseikienės paskyrimas ir veikla / Sandra Grigaravičiūtė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2021, t. 42, p. 129-147.
• Voronežas - lietuvių švietimo židinys Rusijoje Pirmojo pasaulinio karo metais / Vida Pukienė. Istorija. 2008, Nr. 70, p. 17-27.