Du keliai į moderniąją nacionalinę kultūrą : Vincas Kudirka ir Jurgis Baltrušaitis

LTStraipsnyje, remiantis naujojo istorizmo metodologija, tyrinėjamos XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios Rusijos imperijoje ir jos valdomoje Lenkijos Karalystėje vykusių radikalių sociokultūrinių pervartų ir moderniojo lietuviškojo tautinio identiteto formavimosi sąsajos. Aptariami dviejų moderniosios lietuvių kultūros atstovų – Vinco Kudirkos ir Jurgio Baltrušaičio – keliai iš „žemosios“, lietuviškosios etnokultūros į „aukštąsias“, anttautines – unijinę lenkiškąją ir imperinę rusiškąją – kultūras, moderniosios tautinės savimonės formavimosi priežastys ir etapai. Analizuojamos Vinco Kudirkos ir Jurgio Baltrušaičio tautinės ir kalbinės tapatybės metamorfozės: išėjimas iš gimtosios, lietuviškosios kultūros; Lenkijos karalystės ir Rusijos imperijos, jų kultūrų kaip visuotinės – tiek materialiosios, tiek kultūrinės – modelių pasirinkimas; Lenkijos Karalystės ir Rusijos imperijos mesianistinių mitų žlugimas ir poslinkis link multikultūralizmo koncepcijos, moderniosios tautinės tapatybės, lietuvių kultūros ir lietuvių kalbos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Jurgis Baltrušaitis; Literatūra; Mesianistiniai Rusijos imperijos ir Lenkijos Karalystės kultūriniai mitai; Modernioji lietuviškoji savimonė ir kultūra; Sociokultūrinės pervartos; Vincas Kudirka; Jurgis Baltrušaitis; Literatūra; Messianistic cultural myths of the Russian Empire and the Kingdom of Poland; Modern Lithuanian self-consciousness and culture; Sociocultural converts; Vincas Kudirka; Vincas Kudirka and Jurgis Baltrušaitis.

ENThe article deals with the national identity of two Lithuanian writers – Vincas Kudirka and Jurgis Baltrušaitis – and it explores their path from Lithuania, which is regarded as nature, opposing to culture, to two foreign cultural centres – Warsaw (Kudirka) and Moscow (Baltrušaitis), thus adopting the unionistic culture of the Kingdom of Poland and imperial culture of the Russian Empire, respectively. Theses aristocratic cultures were seeking for absolute values, strictly separating the spheres of high and low (where, according to the whole hierarchical sociocultural structure, the Lithuanian culture belonged to). After the defeat of the 1831 revolt against the Czar, which attempted to restore the Kingdom of Poland, the poet Mickiewicz in his poetical works, drawing parallel between the fate of the Kingdom of Poland and the torments of Jesus Christ, established the new concept of unionistic identity – messianism. Vincas Kudirka who studied the literature of Polish romantics had the notion of messianism of the Kingdom of Poland and its political and sociocultural structure was confronted at the university of Warsaw by the new ideology of positivism, which, born after the defeat of the 1863 revolt against the Czar, criticized the romantic hopes of national messiah and proposed the whole new democratic ideology of so called “organic work” and of “laying of foundations”. This ended in the shift of Kudirka’s consciousness towards his roots, implicating the foundation of modern national Lithuanian culture.Jurgis Baltrušaitis started studying at Moscow University in 1893, at the time of the so called the renaissance of the Russian culture. Russian symbolists, on the basis of slavophilic myth and the notion of messianism of the Russian imperial culture – implicating the priority of one culture above the others, including Lithuanian, – speculated on the new art, which would cross all boundaries and unify the whole life in one, positioning themselves as its pioneers. Baltrušaitis understood the Russian Empire and its political and sociocultural structure as the guarantee of this unification and the progress in absolute. After the Russian revolution of the 1917, when the idea of political, material and cultural absolutism collapsed, Jurgis Baltrušaitis adopted the notion of multiculturalism, abandoned the idea of one absolute culture and validated the right to Lithuanian culture to exist among the plurality of parallel cultures. [From the publication]