Esu lietuvis pasienyje

LTŠiuolaikinių bendruomenių nacionalumą atskleidžia „daugiabalsės“ žmonių sampratos. Daugeliu atvejų etniškumas tapo ne toks svarbus žmonėms, kurie palaiko multikultūrinę politiką ir kitas postindustrinės polietninės valstybės idėjas. Individualūs požiūriai yra kontroversiški. Kintanti etninės, kultūrinės ir nacionalinės tapatybės Europoje priklausomybė skatina šiuos klausimus nagrinėti teoriniais antropologiniais ir tarpdalykiniais požiūriais. Globalizacijoje ir migracijoje matome „tarpvalstybinį“, „situacinį“ etniškumą, „naratyvų“ tapatybę. Kokios silpnėjančių priklausymo tautai, „jų ir mūsų“ sampratų pasekmės? Keliu hipotezę, kad skirtingi žmonių „saugumo pojūčiai“ priklauso nuo etninių grupių bendrabūvio istorijoje. Straipsnyje nagrinėjami teoriniai ir skirtingi besikeičiantys nacionalumo, nesaugumo realijų atvejai Lietuvos pasieniuose 2000–2017 m. Daugiausia aptariami klausimai: kaip pasieniuose lietuviai nusako savo ir Kito nacionalumą, tapatybes, šiuolaikiniais akademiniais terminais tariant, priklausomybę tautai? Kokios istorinės realijos glūdi sava / svetima, namai / kita sampratose? Kaip skiriasi etninių grupių požiūriai? Ar šiame migracijos amžiuje dar svarbi lietuviams etnografinė priklausomybė? Kokios kultūrinės vertybės siejasi su saugumo jausmu žmonių nacionalumo sampratose?. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuviai; Pasienis; Migracija; Saugumas; Lithuanians; Borderland; Migration; Security.

ENContemporary communities contain ‘multivocal’ notions of people. To people who support multicultural policies and other ideas of post-industrial polyethnic states, ethnicity has become less important. The individual opinions are controversial. The changing relationship between ethnic, cultural and national identity in Europe and beyond has given rise to ongoing discussion in anthropological theory. Under conditions of globalization, we come across what theorists call ‘cross-border’, ‘situational’ ethnicity, ‘narrative’ identity. What are the consequences of this weakening factor of being on borderlands? I argue that the coexistence of different ethnic groups inspires the securitisation. The paper will discuss the theoretical approaches and the different cases of changing notions of belonging, of “them and us“ and correlated roots of insecurity on Lithuania’s borderlands during 2000-2017. By a constructivist approach the paper will compare the interdisciplinary notions of belonging with inter-cultural networks of the political demands of modern societies and concepts of Lithuanianness. The focus is on small communities and individuals in history on the borderlands of West, North, and East Lithuania. [From the publication]