Dorovė ir tautos socialinė bei kultūrinė pažanga
LTTautos socialinė pažanga tiesiogiai priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat ir nuo dorovės. Dorovė ir yra toji dvasinė visuomenės atmosfera, kuri daugeliu savo raiškos būdų patvirtina visuomenės sveikatą ar nesveikatą, vadinasi, ir jos pasirengimą bei pajėgumą žengti socialinės, kultūrinės pažangos linkme. Materialinė visuomenės gerovė lygiai tiek pat priklauso nuo dorovės, kiek pastaroji nuo jos gebėjimo šiuos savo siekiamus tikslus įgyvendinti. Analizei pasirinkta straipsnio tema apima dorovės ir individo, dorovės ir visuomenės gyvenimo santykį. Supratimas apie dorovę ir baltų, ir kituose pasaulio kraštuose atsirado nepalyginti anksčiau negu kad jų pagrindu susiformavo konkrečios tautos, valstybės ir visuomenės. Istoriniai socialiniai laikotarpiai vienaip ar kitaip formavo ir mūsų tautinį mentalitetą. Straipsnyje aptariamas per šimtmečius susiformavęs lietuvių tautos ir epizodiškai istorijoje vis pasirodančios lietuvių valstybės, jos politinių valdininkų dorovinis mentalitetas. Visada čia viskas daroma perpus su išdavyste, perpus su tinginyste ir nekompetencija. Valdininkai niekada nesiima ko nors, kas, pavyzdžiui, padėtų bent minimaliai apsaugoti demokratinį valdžios rinkimo mechanizmą nuo įvairiausių rinkiminių piktnaudžiavimų, kol tai jiems patiems naudinga. Tačiau visada sukelia didžiausią triukšmą ir paniką, jeigu tais pačiais takeliais, siekdami to paties tikslo, pabando žengti kiti. Tam tikra prasme tai išplaukia ir iš lietuvių dorovinio identiteto.Reikšminiai žodžiai: Baltų dievai; Demokratija; Dorovė; Identitetas; Ideologija; Krikščionybė; Kultūra; Nomenklatūra; Pagonybė; Perversmas; Politika; Politinė valdininkija; Privilegijos; Religija; Rinkos ekonomika; Socialinė pažanga; Tauta; Valstybė; Vertybės; Christianity; Coup; Culture; Democracy; Gods of the Balts; Identity; Ideology; Market economy; Moral; Morality; Nation; Nomenclature; Paganism; Political authority; Politics; Privileges; Religion; Social progress; State; Values.
