Tapti ateistu: "ite, missa est!" kaip tarybinės ateizacijos kelias
LTStraipsnyje nagrinėjama tarybinė ateizacija Lietuvoje: tarybinė valdžia norėjo žmones atitraukti nuo Bažnyčios ir religinių praktikų, pakeisti visuomenės pasaulėžiūrinius ir vertybinius orientyrus, religiją visiškai išstumti iš viešojo gyvenimo, įkurdinti asmeninio ir visuomeninio gyvenimo paribiuose. Aptariami šiam tikslui pasiekti naudoti propagandiniai religijos, Bažnyčios ir kunigų įvaizdžiai: religija buvo pristatinėjama kaip prietarai, kunigai – kaip savanaudžiai, Bažnyčia – kaip tarnaujanti priešiškoms užsienio jėgoms. Nurodoma, jog vykdyta ateizacija sukėlė asmeninį konfliktą, nes dauguma XX a. 6-ojo dešimtmečio Lietuvos gyventojų buvo auklėti religiškai ir religija buvo integrali jų gyvenimo dalis. Šis konfliktas skatino priešintis arba nepasiduoti valdžios politikai. Išnagrinėjus tiriamojo laikotarpio istorijas apie tai, kaip tampama ateistu, padarytos kelios išvados. Visų pirma atskleista, jog žmogui „išsivadavus“ iš tikėjimo, nebuvo sukuriama nauja pasaulėžiūra ar vertybių sistema; tikėjimas tiesiog tapdavo nereikalingu ir išstumiamu ar paneigiamu kaip negatyvi patirtis. Sovietų sukurtas ateizuotas žmogus be pasaulėžiūros jau tapo dažniau sutinkamas 7-ajame dešimtmetyje, o 9-ojo dešimtmečio pradžioje jau tapo vyraujančiu tipu. „Ite, missa est!“ tapimas pavyzdine ateizacijos priemone įrodo, jog lietuviškosios valdžios ateizacijos politika rėmėsi marksistine leninine ideologija bei politine pragmatika, ieškant ateizavimo būdų, kurie būtų priimtini visuomenei ir sulauktų pozityvaus žmonių atsako.
