Kristijonas Donelaitis in den Novellen von Heinz-Jürgen Zierke
LTStraipsnyje aptariamas K. Donelaičio portretas H.J. Zierke‘s novelėse, pagrindinį dėmesį skiriant santykio tarp pasakotojo ir pagrindinio veikėjo atskleidimui. Nagrinėjamos šešių J.H. Zirkes novelių pasakotojo pozicijos, atskleidžiamos diegenetinės ir mimetinės vaizdavimo priemonės. Atskleidžiamas visų šešių novelių turinys, veikėjai ir pagrindinės problemos. Pažymima, kad J.H. Zierke savo novelėse leidžia K. Donelaičiui kalbėtis ir ginčytis su savo „Metų“ poemos veikėjais. Pažymima, kad tokiu būdu tiek K. Donelaitis, tiek jo pagrindinio veikalo herojai pasirodo naujame fikciniame pasakojimo pasaulyje. Parodoma, kaip novelėse, naudojantis vidiniais monologais, atskleidžiamas pagrindinio herojaus santykis su Dievu, pasauliu, herojaus vertybinės nuostatos, požiūris į bendruomenę, kurioje gyvena, savo šeimą. Pažymima, kad „Metų“ laikų herojai novelėse pasirodo, norint atkleisti pagrindinio herojais santykius su jo mylimais valstiečiais. Konstatuojama, kad J.H. Zierkes novelių ciklas apie poetą ir pastorių K. Donelaitį pasižymi ypatinga intertekstualumo forma, dar vadinama ir interfigūralumu ir metalepse, nes autorius leidžia poetui ir jo poemos veikėjams susitikti tame pačiame pasakojimo lygmenyje. Akcentuojama, kad noveles sieja ne tik pagrindinio herojaus K. Donelaičio figūra, bet ir pasakotojo figūra. Pažymima, kad visose novelėse išlaikoma vidinė fokalizacija, tačiau nebūtinai pasakotojo balsas susijęs su pagrindinio herojaus balsu.
