Kristijonas Donelaitis als literarische Figur in der deutschen Literatur

LTStraipsnis skirtas K. Donelaičio recepcijai vokiečių literatūroje, tačiau pabaigoje žvilgsnis nukreipiamas ir į lietuvių poetus, rašiusius apie K. Donelaitį. Teigiama, kad K. Donelaitis kaip literatūrinė figūra iškyla įvairiais pavidalais, priklausomai nuo to, kas ir kokiais aspektais ėmėsi nagrinėti jo asmenį ar kūrybą: kaip poetas, pastorius, muzikos instrumentų kūrėjas, ūkininkas, sodininkas, kaip konservatyvi, morališkai angažuota, jautri ir nuoširdi asmenybė. Plačiai nagrinėjamas L. Rėzos pateiktas K. Donelaičio portretas, lyginant jį su L. Passarge‘o K. Donelaičio portretu. Pažymimi L. Rėzos ir L. Passarge‘o iškelti K. Donelaičio kūrybos esminiai momentai, bandymas rasti poeto ir jo poemos „Metai“ vietą pasauliniame literatūros kontekste. Aptariama germanisto ir etnografo F. O. Tetznerio kaip pirmojo K. Donelaičio biografo veikla ir jo pateiktas K. Donelaičio portretas. Nagrinėjamas rašytojo J. Bobrovskio K. Donelaičio paveikslas jo romane „Lietuviški fortepijonai“, pabrėžiant neaiškų realybės ir fikcijos susimaišymą. Aprašomos H. J. Zierke‘s K. Donelaičio recepcija novelėse „Regina važiuoja į miestą“ . Straipsnio pabaigoje, pabrėžus, kad visa lietuvių literatūra yra paveikta K. Donelaičio, autorės vadinamo lietuvių literatūros tėvu, aptariama K. Donelaičio recepcija 20 amžiaus lietuvių literatūroje: E. Mieželaičio, Just. Marcinkevičiaus, A. Venclovos, A. Churgino, A. Miškinio, J. Strelkūno, M. Martinaičio, S. Gedos, V. Braziūno ir kitų lyrikoje.