LTStraipsnyje nagrinėjamas psichologinio atsparumo reiškinys Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP), siekiant atskleisti individualius ir asmenybinius veiksnius, susijusius su gebėjimu efektyviai veikti streso ir neapibrėžtumo sąlygomis. Atsparumas apibrėžiamas kaip dinamiškas procesas, leidžiantis išlaikyti psichologinę pusiausvyrą, prasmės jausmą ir kryptingumą net sudėtingose situacijose. Empirinio tyrimo metu 2025 m. kovo–gegužės mėn. buvo apklausti 345 KASP nariai, 240-ties iš jų atsakymai buvo panaudoti šiame straipsnyje pateikiamame tyrime. Jame naudota 14 punktų atsparumo skalė (RS-14) ir Didžiojo penketo asmenybės bruožų klausimynas. Rezultatai parodė, kad KASP narių atsparumas statistiškai reikšmingai aukštesnis nei visos Lietuvos populiacijos. Didžiausią teigiamą poveikį atsparumui turėjo sąmoningumas, atvirumas patirčiai ir ekstravertiškumas, o neurotiškumas buvo stipriausias neigiamas prediktorius. Galima daryti išvadą, kad savanoriškos šalies gynybos pajėgų aplinka ne tik pritraukia psichologiškai tvirtesnius asmenis, bet ir stiprina jų gebėjimą prisitaikyti, palaikyti komandinį stabilumą bei emocinį atsparumą. RAKTAŽODŽIAI: psichologinis atsparumas, savanoriška gynyba, KASP, asmenybės bruožai, karyba.
ENThe article examines the phenomenon of psychological resilience within the Lithuanian National Defence Volunteer Forces (‘KASP’), focusing on the individual and personality factors that determine effective functioning under stress and uncertainty. Resilience is defined as a dynamic process that enables individuals to maintain psychological balance, a sense of meaning, and purposeful action even in challenging circumstances. An empirical study conducted between March and May 2025 involved 345 KASP members, of whom 240 were included in the analysis reported in the present article. The research employed the 14-Item Resilience Scale (RS-14) and the Big Five personality inventory. Results indicated that KASP members exhibit significantly higher levels of resilience compared to the general Lithuanian population. Conscientiousness, openness to experience, and extraversion were found to be the strongest positive predictors of resilience, while neuroticism was the most powerful negative predictor. The findings are in line with an interpretation that voluntary defence functions not only as a selective environment attracting psychologically robust individuals but also as a context that enhances adaptability, collective stability, and emotional resilience through shared purpose and teamwork. KEYWORDS: psychological resilience, voluntary defence, KASP, personality traits, military.