Lietuvos politinių partijų legitimizacija ir delegitimizacija metaforiškai konceptualizuojant ekonominę krizę

LTKognityvinėje lingvistikoje metafora yra suvokiama ne tik kaip patogus būdas kalbėti apie kasdienius realaus gyvenimo reiškinius, bet ir kaip mąstymo bei komunikacijos priemonė, t. y. metafora susieja mintis, paaiškina abstrakčius ir sunkiai suvokiamus reiškinius, perteikia esmę, emocijas ir kt. Gausūs politinio diskurso metaforų tyrimai rodo, kad metafora yra suvokiama kaip ideologinė priemonė, kuria bandoma paveikti, įtikinti ir manipuliuoti žmonėmis. Kaip teigia Jonathanas Charteris-Blackas, politikai bando kuo geriau pateikti save, t. y. legitimizuotis, parodydami esantys charizmatiški lyderiai, kurie geba sėkmingai valdyti šalį. Legitimizacija yra glaudžiai susijusi su delegitimizacija, t. y. neigiamu kito pristatymu. Metafora, kaip ideologijos kognityvinis mechanizmas, tampa teigiamo savęs ir neigiamo „kito“ pateikimo įrankiu. Straipsnyje bandoma pažvelgti, kaip dvi Lietuvos politinės jėgos – 2008–2012 m. valdančioji partija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) ir opozicinė koalicija (Lietuvos socialdemokratų, Darbo ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos) – legitimizuoja save ir delegitimizuoja kitas politines jėgas per jėgos metaforą, konceptualizuojant 2008 metų ekonominę ir finansinę krizę. Tyrimas atliktas taikant kritinės metaforos analizės metodą (KMA) (Charteris-Black, 2005), kurio esmę sudaro trijų žingsnių procedūra: 1) kalbinis lygmuo – lingvistinės metaforos yra identifikuojamos tekste; 2) mąstymo lygmuo – lingvistinės metaforos interpretuojamos, siejant jas su konceptualiomis metaforomis; 3) retorinis lygmuo – metaforos aiškinamos, siejant jas su legitimizacijos ir delegitimizacijos procesais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Delegitimizacija; Ekonominė ir finansinė krizė; Jėgos metafora; Kognityvinė lingvistika; Kritinė metaforos analizė; Legitimizacija; Cognitive linguistics; Critical Metaphor Analysis (CMA); Critical metaphor analysis; Delegitimization; Economic recession; Force metaphor; Legitimization.

ENIn cognitive linguistics, metaphor is thought to be not only as a convenient way of talking about real life events but also thinking about them: connecting ideas, explaining abstract and difficult to grasp ideas, conveying messages, emotions, etc. In political discourse, metaphor is seen as an ideological tool of deliberate attempts to influence, persuade and manipulate people. As Charteris-Black put it, politicians try to establish themselves in a positive light or legitimise themselves, i.e. presenting evidence that they are charismatic leaders who are capable of running their country efficiently. Legitimisation goes hand in hand with delegitimisation, i.e. negative other-presentation. Metaphor being a cognitive mechanism of ideology may serve both as positive self-representation and as a tool for fault-finding in others. Thus, the study focuses on how Lithuanian two socio-political groups (the leading party and the Opposition) legitimize themselves and delegitimize the opponents using force metaphor while conceptualizing the worldwide economic recession. The findings indicate that although the same conceptual metaphor is used for legitimization and delegitimization, its fulfilment scenario appears to be markedly different and it carries different rhetorical implications in the three discourses. [From the publication]