Literatūrinis ar istorinis kūrinys? : Angelės Lauciūtės "Barakudos dienoraštis, arba lietuvaitės įspūdžiai Kanadoje"

LTĮvertinti Angelės Lauciūtės autobiografinį kūrinį Barakudos dienoraštis, arba lietuvaitės įspūdžiai Kanadoje nėra paprasta. Straipsnio tikslas – analizuoti tekstą kaip istorinį dokumentą ir dienoraščio pavyzdį. Tokio pobūdžio analizė leidžia tvirtinti, kad knyga turi tam tikrą vertę, nors tuo metu, kai ji buvo išleista (2001), sudarė skandalingo rašinio įspūdį, buvo populiari tarp skaitytojų, tačiau literatūros kritikų liko neįvertinta. Praėjus ilgesniam laikui, galima pastebėti tai, jog Lauciūtė sugebėjo užfiksuoti nemažai faktų iš sovietinės Lietuvos ir lietuvių diasporos gyvenimo. Jos dienoraštis, nors kaip ir dauguma tokio žanro pavyzdžių, kartais nenuoseklus, dažnai ne itin išsamiai pristatantis įvykius ir įspūdžius, tačiau parodo natūraliai svyruojančią ir kartais prieštaraujančią pačiai sau migrantės tapatybę. Dienoraščio protagonistė kartais neigia savo „barakudos“ prigimtį (imigrantės, kuriai svarbu ne meilė, o išskaičiavimas, nes išeivijos pensininką gundo ją vesti), kartais ji tiesiog save pristato kaip tokią. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Autobiografiniai kūriniai; Dienoraščiai; Imigracija; Imigracija, santuoka; Lietuvių autobiografiniai kūriniai; Lietuvės migrantės Kanadoje XX a. pabaigoje; Migrantės „barakudos“; Pilietybė; Santuoka ir pilietybė; Toronto lietuvių bendruomenė; Autobiographical works; Autobiography; Concept of a migrant woman; Diaries; Immigration; Immigration, marriage; Lithuanian autobiography; Lithuanian women; Marriage and citizenship, Lithuanian women migrants in Canada at the end of the 20th century; Migrants in Canada at the end of the 20th century; Nationality; Toronto Lithuanian community.

ENIt is not particularly easy to evaluate Angelė Lauciūtė’s autobiographical work Barakudos dienoraštis, arba lietuvaitės įspūdžiai Kanadoje (Diary of a Barracuda, or a Lithuanian Woman’s Experience in Canada). This aim of this article is to analyse this text as both a historical document and an example of the diary genre. When the work was published in 2001, it seemed more like a scandalous piece of writing, revealing the problems of migration; it was popular among readers but did not attract any attention from literary critics. Now that time has passed it can be seen that Lauciūtė has a certain talent for reporting factual details from life in Soviet Lithuania and the Lithuanian diaspora in Toronto. At the same time her diary, like many works in this genre, sometimes lacks coherence and does not offer a deeper interpretation of her experiences. Nevertheless, the text does show how a migrant’s sense of identity shifts and exhibits contradictory features. Lauciūtė denies that she was what the Lithuanian diaspora call a ‚barracuda‘, an immigrant woman who persuades an elderly member of the ethnic community to marry her for her financial benefit. On the other hand, in more than one scene she presents herself very much in this role. [From the publication]