Skaitmeninis bosas

LTStraipsnis skirtas teoriniam įvairių Baroko akompanavimo technikų – basso continuo, generalboso – aptarimui. Supažindinama su ankstyvaisiais basso continuo praktikos pavyzdžiais (J. Peri, 1600; G. Caccini, 1600 ir 1602; E. de‘Cavalieri, 1600 ir kt.). Panašiai kaip svarbiausieji XVII-XVIII a. teoriniai traktatai (A. Agazzari, 1607; M. de St. Lambert, 1707; J.-Fr. Dandrieu, 1719; J.D. Heinichen, 1728; G.Ph. Telemann, 1733/34; J.S. Bach, 1738; C.Ph.E. Bach, 1755), studija didaktiniais tikslais aptaria baroko epochos signatūrų užšifravimo ir iššifravimo tradiciją. Keliami skaitmeninio boso partijos transnotacijos ir akompanavimo praktikos klausimai. Teigiama, kad continuo partijos atlikėjas, įvaldęs daugelį akompanavimo technikų ir stilių, taikydamas derančius ornamentus ir pan., kūrė konkrečią akompanimento faktūrą, taigi savaip atliko dalį kompozitoriaus darbo. Supažindinama su svarbiausiais skaitmeninio boso akompanavimo principais bei barokui būdinga akompanimento puošyba. Skaitmeninio boso teorijos ir praktikos aspektai kartu traktuojami kaip baroko komponavimo praktikos teorijos klausimai. Išvedamos paralelės tarp XVII-XVIII a. kontrapunkto ir generalboso — praktiškai pritaikomos akompanavimo teorijos. Pastarosios, nepaisant tam tikrų skirtumų notacijos, faktūros, improvizacijos ir kt. požiūriais, buvo dvi baroko muzikos kompozicijos esmės pusės. Studijoje gvildenamos tonacinės sistemos radimosi ir generalboso raidos paralelės. Daroma išvada, kad skaitmeninio boso teorija suteikia galimybę atskleisti baroko muzikos kompozicijos kūrimo, atlikimo bei skambėjimo tikrovę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Generalbosas; Improvizacija; Barokas; Koncertinis stilius; Bažnytinė muzika.

ENThe article, dedicated to theoretical discussion on various baroque accompaniment techniques, including basso continuo, thorough-bass, presents the early samples of basso continuo practice. Like the principal theoretical tractates of the 17th-18th century, for the didactic purposes, the study dwells on the tradition of enciphering and deciphering of baroque signatures, raises the issues of transnotation of digital bass part and of accompaniment practice. The performer of the continuo part is claimed to have created a specific accompaniment facture, and thus performed a part of the composer’s work in a patent way through mastering of many accompaniment techniques and styles and application of toning ornaments, etc. The basic principles of digital bass accompaniment and accompaniment decoration characteristic to baroque are presented. Theoretical and practical aspects of digital bass are collectively treated as the issues of the theory of baroque accompaniment practice. Parallels are drawn between the counterpoint and thorough-bass of the 17th-18th century, applying theories of accompaniment in practice. Regardless of certain differences in terms of notation, facture, improvisation, etc., there were two sides of the matter of the baroque music composition. The study looks into the parallels of build-up of the tone system and development of the thorough-bass. The conclusion is that the theory of digital bass allows revelation of the reality of creation, performance and sound of the baroque music composition.