Sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinės pasekmės – Lietuvos ir Prancūzijos teisės lyginamieji aspektai : disertacija

LTNepaisant dispozityviškumo ir šalių valios autonomijos principo svarbos privatinėje teisėje, visų valstybių įstatymai įtvirtina ir tam tikrus imperatyvius reikalavimus sandorio turiniui ir formai, sandorių sudarymo tvarkai. Įstatymų reikalavimų neatitinkančių sandorių sudarymas lemia jų negaliojimą su visomis iš to išplaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. Disertacijos tikslas – lyginamuoju aspektu išanalizuoti sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinių pasekmių reglamentavimą Lietuvos ir Prancūzijos teisėje bei šiuos civilinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo praktiką, sudarant prielaidas vieningam ir nuosekliam šio civilinės teisės instituto pagrindimui, aiškinimui ir taikymui. Pirmajame disertacijos skyriuje analizuojama negaliojančio sandorio sąvoka, nagrinėjama sandorių pripažinimo negaliojančiais instituto raida Lietuvos ir Prancūzijos teisėje, šio instituto tikslai, niekinių ir nuginčijamų sandorių atskyrimo problema ir tokio atskyrimo teisinė reikšmė. Antrajame skyriuje analizuojamos sandorių pripažinimo negaliojančiais teisinės pasekmės sandorio šalių atžvilgiu. Trečiajame skyriuje analizuojama, kokią įtaką sandorių pripažinimas negaliojančiais turi tretiesiems asmenims, įsigyjantiems daiktą, buvusį negaliojančio sandorio dalyku, analizuojama sąžiningumo ir nesąžiningumo įtaka šių asmenų teisėms ir pareigoms, tiriami Lietuvos ir Prancūzijos teisėje įtvirtinti mechanizmai, kurių tikslas – užtikrinti sąžiningų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, bei garantuoti visos civilinės apyvartos stabilumą ir patikimumą. [Iš leidinio]

ENDespite mutual disposition and will and the importance of the principle of autonomy in private law, every state’s legislation supports some imperative requirements governing the matter and form of transactions, and the procedure of these transactions. Where the transaction does not conform to the required statutes it is considered invalid with all the legal consequences entailed. The aim of this dissertation is to compare the regulation of aspects of the legal consequences of transactions recognised as invalid in Lithuanian and French law and the practice of applying norms of law regulating these civil relations which form the legal preconditions for a unilateral and consistent bases, explanation and application for these civil law institutions. The first chapter of the dissertation analyses the concept of an invalid transaction, examines the development of institutions recognising the invalidity of transactions in Lithuanian and French law, the aims of these institutions, the problem of distinguishing meaningless and disputable transactions and the legal significance of such. In the second chapter the legal consequences of transactions recognised as invalid are analysed from the parties’ point of view. The third chapter analyses the impact recognising a transaction as invalid has on third parties who obtain things where the transaction was held to be invalid, the honest or dishonest effect this has on this person’s rights and responsibilities. The support mechanisms in Lithuanian and French law are investigated, the aim of which is to ensure the rights and legal interests of honest third parties and guarantee the stability and reliability of all civil environments.