Vilniaus miesto gyventojų bylos Vilniaus pilies teisme (XVIII a. antroji pusė)
LTLietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau - LDK) XVI a. viduryje buvo įvykdyta administracinė ir teismų reforma. Tada buvo įgyvendintas naujas administracinis suskirstymas, įkurti pavietai ir kelios naujos vaivadijos, o juose įsteigri pirmos instancijos valstybiniai teismai, skirti bajorams - žemės, pilies ir pakamario (kiek vėliau įkurtas ir apeliacinis teismas - Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas). Minėtieji teismai veikė beveik iki pat Abiejų Tautų Respublikos žlugimo 1795 m. Pilies teismo kompetencija apėmė daugiausiai baudžiamąsias bylas. Kiek vėliau Trečiojo Lietuvos Statuto (toliau - TLS) 4 sk. 30 str. skelbė, kad šiam teismui teks dvarų užpuolimų, padegimų, plėšimų, išžaginimų, vagysčių, sukčiavimų, dokumentų klastojimo, nužudymų ir kitų nusikaltimų bylos. [...] Pilies teismo posėdžiai turėjo vykti kiekvieną mėnesį ir trukti dvi savaites. [...] Vilniaus pilies teismas posėdžiavo dar 1792 m. pradžioje, o darbą nutraukė tik po tų metų vasario mėn. įvykusių seimelių. Įprasta pilies teismo darbo vieta XVIII a. buvo Vilniaus pilies vartų pastatas. [p. 82-83].
- "Cave canem": žmogus ir šuo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a.. Istorija 2010, 80, 21-49.
- Teisinis kriminalinis bajorų ir Vilniaus miestiečių santykių aspektas XVIII a. (Vilniaus pavieto pilies teismo duomenimis). Lituanistica 2013, 2, 77-90.
- Trečiasis Lietuvos Statutas.. Vilnius : Alma littera, 2023. 471 p., [4] iliustr. lap.
- Vėlyvojo baroko vargondirbystės menas Lietuvoje: meistrų kilmė ir kūrybos sklaida.. Menotyra 2006, 2 (43), 1-8.
- Viešųjų bausmių taikymas vagims Vilniaus pilies teisme (XVIII amžiaus antrojoje pusėje).. Moteris prie istorijos šaltinio. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2024. P. 375-394.
