Knowledge creation in life sciences scientific research teams: a qualitative study of principal investigators in Lithuania

LTŽinių kūrimas mokslinių tyrimų komandose yra nepertraukiamas procesas – naujos žinios nuolat kuriamos remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais. Įvairių sričių mokslininkai yra linkę dirbti tarpdisciplininėse mokslinių tyrimų komandose, nes įvairių sričių žinių sujungimas įgalina išspręsti sudėtingus mokslinius klausimus. Technologijų plėtra, Europos skaitmeninis dešimtmetis atitinka geoekonominės fragmentacijos, žinių ekonomikos neapibrėžtumo ir tvarumo vaidmenį, kurie kartu yra vieni iš pagrindinių veiksnių, transformuojantys pasaulinę darbo rinką iki 2030 m. Svarbu pabrėžti, kad nacionaliniu lygmeniu proveržio technologijas gali kurti nedidelės mokslininkų grupės. Plačiąja prasme informacijos ir ryšių technologijos yra labai svarbios užtikrinant veiksmingą duomenų, informacijos ir žinių saugojimą ir perdavimą tiek komandos, tiek komandų tarpusavio lygmeniu. Straipsnyje pristatomas tyrimas, kuriame naudojant pusiau struktūruotą kokybinio interviu metodą nagrinėjamas žinių kūrimo procesas gyvybės mokslų srities mokslinių tyrimų komandose. Remiantis literatūros analize ir kokybiniu tyrimu, atliktu pasitelkiant pagrindinius tyrėjus Lietuvoje, galima teigti, kad žinių kūrimo procesas mokslinių tyrimų komandose atitinka žinių konversijos modelį. Žinių kūrimui naudojami metodai apima eksperimentų atlikimą, laboratorinių užrašų pildymą, refleksiją, mokslines diskusijas, patentavimą, mokslinių straipsnių skaitymą ir rašymą bei informacijos paiešką duomenų bazėse. Organizacinės kultūros puoselėjimas, informacijos ir ryšių technologijų priemonių naudojimas yra du kriterijai, užtikrinantys veiksmingą žinių kūrimo procesą. Pagrindiniai žodžiai: žinių kūrimas; mokslinių tyrimų komandos; pagrindinis tyrėjas; gyvybės mokslai; informacinės ir ryšių technologijos.

ENKnowledge creation in research teams is a continuous process. Scientists representing different fields collaborate in interdisciplinary teams, as combining knowledge from various fields enables them to solve complex scientific problems. Europe’s digital decade, the European Union’s Artificial Intelligence Regulation 2024/1689, is expected to shape the global labor market by 2030, driven by the interplay of geoeconomic fragmentation, knowledge-economy uncertainty, and sustainability. It is essential to emphasize that breakthrough technology at a national level can be developed by small groups of scientists. Information and communication technologies are crucial for ensuring the storage and transfer of data, information, and knowledge, both within teams and between teams. The study employs a semi-structured qualitative interview method to examine the knowledge-creation process in scientific research teams in the life sciences. Based on a literature review and qualitative research, the study finds that the knowledge-creation process in those teams aligns with the knowledge conversion model. The methods used for knowledge creation include conducting experiments, taking laboratory notes, reflecting, engaging in scientific discussions, patenting, reading and writing scientific articles, and searching for information in databases. The cultivation of organizational culture and the use of information and communication technology tools are two criteria that support an effective knowledge-creation process. Keywords: knowledge creation, scientific research teams, information and communication technologies.

• Socialinių mokslų tyrimų metodologija. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 626 p.
• Socialinių tyrimų metodai: kokybinis interviu. Vilnius : Registrų centras, 2016. 391 p.
• Žinių kūrimo ir dalijimosi jomis poveikis inovacijoms. Informacijos mokslai 2018, 83, 24-35.