Konstruktyvaus visuomenės dalyvavimo architektūrinio miestų formavimo procese paieškos : Biržų viešųjų erdvių vizijos atvejis

LTŽmogaus ir valdžios galių santykio kaita miestų planavimo sferoje Lietuvoje nėra plačiai tyrinėta sritis. Aktyvėjanti visuomenė - bendruomenės, visuomeninės grupės, organizacijos, jų tinklai, platformos ir atskiros asmenybės - siekia įsitraukti ir veikti miestų vystymąsi. Randasi pozityvus ir destruktyvus aktyvizmas, savanorystė ir supratimas apie savo teises mieste gyventi, būti ir kurti, o savivaldos institucijos viešosioms erdvėms atnaujinti ieško naujų finansinės partnerystės modelių. Visgi visuomenės dalyvavimas teritorijų planavimo procese dažnai yra paviršutiniškas, konfliktiškas. Iš dalies tam įtaką daro ir dalyvaujamojo planavimo, ir mediacinių kompetencijų stoka. Straipsnyje apžvelgiami esminiai teoriniai dalyvaujamojo planavimo aspektai, mediacinės kompetencijos urbanistikoje, visuomenės įtraukimo į miesto ir architektūrinių sprendimų priėmimo procesus progresas nepriklausomoje Lietuvoje, akcentuojant teisinio reguliavimo kaitos, taikytų visuomenės dalyvavimo, įtraukimo, mediacinių praktikų ir bendro socialinio diskurso santykį. Pasitelkiant reprezentatyvų ir transformacinių požymių turintį Biržų viešųjų erdvių vizijos kūrybinių dirbtuvių dalyvaujamojo proceso atvejį, nagrinėjami aspektai, stiprinantys piliečių įsitraukimo į viešųjų erdvių vystymą konstruktyvumą, sudarantys galimybes socialiai atsakingai architektūrai rastis. Pristatoma 2015 m. įgyvendinta originali vietos interesus ir socialinį kontekstą atitinkanti plačiosios visuomenės įsitraukimo strategija, kurią įgyvendinant darbas su visuomene tapo vientisu prasmingu procesu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendra kūryba; Bendradarbiavimas; Dalyvaujamasis planavimas; Miestų planavimas; Moderavimas; Viešosios erdvės; Colaboration; Common creative work; Cooperation; Mediation; Moderation; Participatory planning; Public spaces; Urban planning.

ENThe change in the ratio of human power and power to urban planning in Lithuania is not a widely researched area. A vibrant society - communities, social groups, organizations, their networks, platforms and individuals are seeking to engage and influence urban development. Positive and destructive activism, volunteering and understanding of their rights to live, be and create in the city emerge, municipalities are seeking for partnership for the renewal of public spaces. However, public participation in architectural activities is often superficial, conflict partly due to the lack of participatory planning and mediation competences. The article reviews the essential theoretical aspects of participatory planning, the need for urban mediation competences, also the progress of these processes in independent Lithuania, emphasizing the relationship of legislation, the positive cases of public participation, involvement, mediation practices and the general social discourse. The representative and transformational public participation process of Biržai Public Space Vision creation in 2015 is analysed in order to underline the aspects enhancing the constructiveness of public participation in the development of public spaces, which provide opportunities for socially responsible architecture appearance, balance of the general interests and emergence of co-operation between local administration, communities and experts, enrichening local knowledge and skills, strengthening local communities and civil society.The tasks, activities and insights of this pre-design stage architectural activity are discussed. The confidence between the partners, deep analyse and reflection on a wide range of local issues including social context, continuous, purpose orientated and complex strategy of public involvement and non-formal education, the coherent combination of different creative activities and methods, moderated discussions and effective communication are seen as the the corner stones of effective public participation. [From the publication]