The Territorial expansion of Vilnius : plans and their realisation (1916-1940)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Territorial expansion of Vilnius: plans and their realisation (1916-1940)
Alternative Title:
Vilniaus miesto teritorinė plėtra: planai ir jų realizavimas (1916-1940)
In the Journal:
Lithuanian historical studies. 2016, vol. 20, p. 127-150
Keywords:
LT
20 amžius; Naujamiestis; Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Demografija / Demography; Etninės mažumos / Ethnic minorities.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje nagrinėjami Vilniaus miesto teritorijos plėtros planai ir jų įgyvendinimas 1916–1940 m. („didžiojo“ Vilniaus kūrimas), to meto miesto etninė demografinė sudėtis ir jos dinamika. Autorė skiria tris miesto geografinės raidos etapus: 1) pirmojo pasaulinio karo metus (1916 m.), kai Vilniaus miesto teritorija buvo padidinta beveik du kartus (miesto plotas sudarė apie 10 tūkst. kvadratinių kilometrų); 2) 1919–1939 m. – Lenkijos valdžios institucijų vykdytas Vilniaus ribų plėtimas (miesto plotas apėmė 10 400 ha), tikslinimas, ilgalaikių plėtros planų rengimas; 3) 1939–1940 m. – Lietuvos Respublikos institucijų vykdoma tolesnė miesto teritorijos plėtra. Nagrinėjamu laikotarpiu Vilniaus mieste daugiausiai gyveno lenkų ir žydų (1939 m. pirmieji sudarė apie 66 proc., antrieji – apie 29 proc. visų miestiečių). Dar mieste gyveno daugiau kaip dešimties etninių grupių atstovai. Nors Vilnius teritoriniu požiūriu buvo labai išsiplėtęs, gyventojai iš esmės telkėsi keturiuose rajonuose (Senamiesčio, Naujamiesčio, Naujininkų ir Šnipiškių- Eiguvos), t. y. vadinamajame „mažajame‘ Vilniuje. Etniniu požiūriu Vilniaus miesto gyventojai turėjo „savo“ gyvenamus rajonus. Žydai daugiausia telkėsi Senamiestyje, rusai – Naujininkų, Rasų, Liepkalnio rajone, lietuviai, baltarusiai – miesto centre, vokiečiai – centre ir Užupyje, karaimai – centre ir Žvėryne bei Saltoniškėse, totoriai – Šnipiškių, Rasų ir Liepkalnio rajonuose.Miesto centrinėje dalyje dominavo elitas, inteligentija. Senamiestyje greta pasiturinčių asmenų gyveno neturtingi (žydai). Žemesnių socialinių sluoksnių atstovai (darbininkai, amatininkai) gyveno labiau nuo centrinės miesto dalies nutolusiuose rajonuose, ankštuose, buitinių patogumų neturinčiuose butuose. Apskritai reikia pasakyti, kad XX a. 4-ojo dešimtmečio antroje pusėje tik maždaug ketvirtadalis miesto gyventojų turėjo vandentiekį ir kanalizaciją, kiek daugiau nei pusė naudojosi elektros energija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Teritorijos plėtros planai; Etninė demografinė sudėtis; Vilnius; Territorial expansion; Ethnic demographic structure.

ENThe paper analyses the territorial expansion of Vilnius in the first half of the 20th century, based on archival and historiographic material. The ‘grand’ plan for Vilnius’ expansion that the German government started realising during the years of the First World War continued into the ‘Polish’ (1919–1939) and ‘Lithuanian’ (1939–1940) stages of the city’s development. The author concentrates not just on the government’s decisions to geographically expand the city, but also on the ethnic demographic structure of the day, its changes, and how it related to the territorial expansion of Vilnius. [From the publication]

ISSN:
1392-2343; 2538-6565
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/67634
Updated:
2020-07-28 20:26:11
Metrics:
Views: 32    Downloads: 13
Export: