On the question of neoclassical compounds in Lithuanian

LTStraipsnio objektas – neoklasikiniai lietuvių kalbos dūriniai. Šiuos dūrinius sudaro du ar daugiau klasikinės kilmės sietinių kamienų, kilusių iš senovės graikų arba lotynų kalbų. Žodžiai su neoklasikiniais elementais sudaro modernias kombinacijas, kurių nebuvo klasikinėse kalbose. Šiuo darbu siekiama išanalizuoti lietuvių kalbos žodžių su neoklasikiniais elementais struktūrą. Siekiant užsibrėžto tikslo, straipsnyje supažindinama su neoklasikinės dūrybos principais, aptariamas žodžių su neoklasikiniais elementais sudedamųjų dalių statusas, analizuojamos neoklasikinių elementų junglumo galimybės. Žodžių su neoklasikiniais elementais sandai dėl skirtingos jų kilmės lietuvių kalboje vadinami įvairiai: prepoziciniais bei postpoziciniais elementais, sudurtinių žodžių dėmenimis, prefiksais, afiksoidais. Lietuvių kalbos neoklasikinių dūrinių daryba skiriasi nuo afiksacijos ir dūrybos. Žodžių su neoklasikiniais elementais daryba paklūsta kitoms taisyklėms ir kitokiems ribojimams nei lietuvių kalbos žodžių daryba. Integruojamieji žodžiai su neoklasikiniais elementais yra pritaikomi prie lietuvių kalbos fonologinės ir morfologinės sistemos. Tyrimas atskleidė, kad žodžiai su neoklasikiniais elementais yra poziciškai apriboti. Kai kurie neoklasikiniai elementai galimi tik prepozicijoje, kiti – tik postpozicijoje, o treti – tiek prepozicijoje, tiek postpozicijoje. Žodžiai su neoklasikiniais elementais susideda iš sietinių kamienų, leidžiančių sudaryti naujus žodžius su neoklasikiniais elementais. Tyrimas parodė, kad neoklasikiniai elementai gali jungtis ne tik su elementais, kilusiais iš graikų ar lotynų kalbų, bet ir su žodžiais, kilusiais iš anglų kalbos. Lietuvių kalboje taip pat galima rasti ir žodžių hibridų, kuriuose yra ir savų, ir iš klasikinių kalbų pasiskolintų elementų.Tarptautinių ir lietuvių kalbos žodžių priesagos yra jungiamos prie graikų ir lotynų kalbų sietinių kamienų. Žodžiai su neoklasikiniais elementais daugiausiai sudaro endocentrinius dūrinius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: , neoklasikiniai dūriniai; Dūryba; Endocentriniai dūrinia; Endocentriniai dūriniai; Neoklasikiniai dūriniai; Neoklasikiniai elementai; Sietiniai kamiena; Sietiniai kamienai; Bound stems; Compounding; Endocentric compounds; Neoclassical compounds; Neoclassical element; Neoclassical elements.

ENIn Lithuanian, word formation processes have been given detailed consideration with regard to their morphological properties. However, neoclassical compounds have received exiguous attention. They are described as formations consisting of Greek and Latin bound stems. This article aims at examining the structure of neoclassical compounds in Lithuanian. It is neither simple nor straightforward to determine the morphological status of the constituent items of neoclassical compounds and to differentiate them from prefixes, initial combining forms, final combining forms, constituents or affixoids. Due to their heterogeneous nature, linguists treat them differently as no strict criteria have been applied for their delimitation. When words with neoclassical elements appear in the Lithuanian language, they usually adapt to this language’s phonological and morphological system. The analysis of neoclassical compounds in Lithuanian shows that not all neoclassical elements have the same positional constraints. Some of them can appear both in initial or final position, some only in initial position, while others only in final position. Furthermore, neoclassical compounds in Lithuanian consist of two or more bound stems which give rise to new neoclassical compounds. As far as the combinability properties of neoclassical elements are concerned, they appear in combinations with one another, with words of English origin as well as with Lithuanian native forms. Neoclassical formations can also contain international or Lithuanian suffixes. Such formations constitute endocentric structures in particular. [From the publication]