Privatinės teisės vienodinimas Europos Sąjungoje: laimėjimai ir perspektyvos

LTPagrindiniai Europos Sąjungos tikslai - laisvas kapitalo ir darbo jėgos judėjimas gali būti pasiekti tik kiek įmanoma sumažinus valstybių narių nacionalinės teisės prieštaravimus. Akivaizdu, kad Europos Sąjungos vidaus rinka gali efektyviai funkcionuoti tik jeigu valstybių narių nacionalinė teisė nesukurs neprotingų tokio funkcionavimo kliūčių, o atvirkščiai, - jį skatins. Todėl privatinės teisės vienodinimas Europos Sąjungoje yra itin reikšmingas. Po 2004 m. gegužės 1 d. privatinės teisės vienodinimo klausimai tapo dar aktualesni, nes Europos Sąjungos narėmis tapo dešimt naujų valstybių, kurių privatinė teisė gali iš esmės skirtis nuo Europos Sąjungos „senbuvių“ privatinės teisės. Iki Lietuvos narytės Europos Sąjungoje privatinės teisės vienodinimo klausimai buvo tik pavienių asmenų interesų objektas. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. privatinės teisės vienodinimo klausimai Europos Sąjungoje tapo svarbūs daugeliui, nes šio proceso rezultatai gali turėti įtakos kiekvieno iš mūsų teisėms ir pareigoms. Ši aplinkybė skatina teisės doktriną skirti daugiau dėmesio nei ligi šiol privatinės teisės vienodinimo Europos Sąjungoje tendencijoms. Teisės tyrimai šioje srityje būtini ne vien savitiksliai.Lietuva, siekdama apsaugoti savo nacionalinius interesus, privalo aktyviai dalyvauti vienodinant privatinę teisę. Tačiau Lietuvos dalyvavimas šiame procese bus efektyvus tik jeigu nacionalinė teisės doktrina suformuos teorinius privatinės teisės vienodinimo prielaidų, tikslų ir ribų principus. Šio straipsnio tikslas - apžvelgti esamus privatinės teisės vienodinimo Europos Sąjungoje rezultatus, vienodinimo būdus ir aptarti tolesnes šio proceso perspektyvas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Europos privatinė teisė; Privatinė teisė; Privatinės teisės vienodinimas; European private law; Private law; The Europe Union; Unification of private law; Europos Sąjunga (European Union).