Common frame of reference as a unique opportunity to harmonize the European Union contract law

LTStraipsnyje bandoma ieškoti atsakymų į šiuos probleminius klausimus: kaip būtų galima suvienodinti sutarčių teisės nuostatas Europos Sąjungos, susidedančios iš valstybių narių, turinčių skirtingą nacionalinį sutartinių teisinių santykių reguliavimą, lygiu; kokia sutarčių teisei Europos Sąjungos lygiu harmonizuoti skirto instrumento, paprastai įvardijamo kaip Bendroji principų sistema (Common Frame of Reference arba CFR), forma bei koks šio rekomendacinę galią turinčio instrumento turinys (t.y. pavyzdinės taisyklės sutarčių teisei Europos Sąjungos mastu reguliuoti) turėtų būti pasirinktas sutarčių teisės harmonizavimo kontekste. Atsižvelgiant į esminį Europos Sąjungos tikslą – sukurti ir palaikyti bendrosios rinkos funkcionavimą bei pastarojo tikslo pasiekimui užtikrinti būtinos prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo laisvės veikimą nėra pagrindo nesutikti su plačiai paplitusia nuostata, jog galimų nacionalinio teisinio reglamentavimo skirtumų tarp atskirų Europos Sąjungos valstybių narių identifikavimas ir pašalinimas – neatsiejama ir būtina kompleksinė priemonė minėtiesiems strateginio pobūdžio tikslams pasiekti. Akivaizdu, kad Europos Sąjungos vidaus rinkos funkcionavimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo teisinių kliūčių, kurias sukuria prieštaravimai tarp atitinkamų atskirų valstybių nacionalinės teisės nuostatų.Būtinybė spręsti dėl nedarnaus nacionalinio teisinio reguliavimo kylančias, tarpvalstybinei komercinių santykių plėtrai neigiamų padarinių turinčias teisines situacijas pastaruoju metu tapo itin aktuali. Padidėjęs nacionalinių teisinių sistemų skaičius vidaus rinkoje skatina ne tik ieškoti naujų metodų vidaus rinkos veikimui ir atitinkamai teisinių barjerų panaikinimui užtikrinti, bet ir atsižvelgti į šių metodų tinkamumą bei veiksmingumą derinant tokį garsų nacionalinių sutarčių teisės sistemų skaičių. Straipsnyje argumentuotai pagrindžiama, kad sutarčių teisės harmonizavimo sėkmė Europoje tiesiogiai priklauso nuo sutarčių teisės vienodinimui pasirinkto metodo bei tinkamos harmonizuojamų nacionalinių sutarčių teisės nuostatų apimties pasirinkimo. Vieningų, visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bendrų, vienodai priimtinų, jų nacionaliniuose sutarčių teisės aktuose įtvirtintų vertybinių nuostatų identifikavimas straipsnyje pristatomas kaip esminė, o kartu ir būtina prielaida tolesniam sutarčių teisės harmonizavimui Europos Sąjungoje. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sutarčių teisė; Europos Sąjungos teisė; Harmonizavimas; Contract law; European Union law; Harmonisation.

ENArticle examines how feasible it is to achieve approximated contract law provisions in the European Union comprising Member States with considerably diverging legal attitudes towards regulating contractual relationship. Issues as to the form and content the future Common Frame of Reference (CFR) should embody are at the core of present analysis. The article aims to show that the success of contract law harmonisation in Europe largely depends on the chosen method for approximation and determination of limits for harmonisation. Discovery of commonly accepted standards (basic values) among different jurisdictions in the European Union is presented as an initial yet a necessary precondition for further contract law harmonisation procedures. Identification of common contract law values along with the advantages of harmonisation method are the basic tools for both: achieving balance between aimed uniform contract law and preservation of distinct national traditions inherent in contractual relationship. At the very outset the article outlines the controversial situation that approximation of European contract law currently faces.The following part of the article seeks to describe the relevance of common values in the course of contract law harmonisation. The expedience of various contract law approximation mechanisms is further discussed in this article. Finally, the article assesses the anticipated positive impact the proposed scenario should pose upon national contract law systems. [From the publication]