LTStraipsnyje apžvelgiamas Jono Basanavičiaus gyvenimo periodas Bulgarijoje 1892–1905 m. 1892 09 24 d. Basanavičius buvo perkeltas į Varnos valstybinės ligoninės Terapijos skyrių vyresniuoju gydytoju. Pakviestas dirbti Bulgarijos kunigaikščio Ferdinando I vasaros rezidencijos gydytoju. 1894 m. paskiriamas Varnos valstybinės Ferdinando I vyrų gimnazijos gydytoju. Recenzavo leidinius sveikatos tematika, tęsė Bulgarijos antropologinius tyrinėjimus. 1898 m. išrinktas bulgarų literatūros draugijos nariu korespondentu. 1902 m. įstojo į patriotinio Makedonijos-Ochrido komiteto Varnos draugovę ir į Liubeno Karavelovo demokratų partiją. Spausdino straipsnius, nukreiptus prieš kitas politines partijas. Skatino idėją, kad šalinant ligų priežastis, privalu įgyvendinti moksliniais tyrimais pagrįstas visuomeninės higienos priemones, būsimiesiems medikams turi būti dėstoma antropologija, ligų profilaktika, higiena ir kt. Varnos tarybos patarėju dirbo 1901–1906 m. 1902 04 18 d. Basanavičius buvo paskirtas Varnos bibliotekos komisijos nariu. Prisidėjo prie miesto archeologinės draugijos kūrimo. 1895 01 05 d. prašė amnestijos ir leidimo grįžti į Lietuvą, tačiau negavo. Paskutinis kreipimasis į Rusijos vidaus reikalų ministrą iš Varnos 1905 01 04 d. liko be atsako. Palyginti su lietuviškoje aplinkoje paplitusiais tautos patriarcho apibūdinimais, bulgariškieji daugiau susiję su realiu ir apčiuopiamu įnašu į jų gyvenimą. 1905 m. palikdamas Bulgariją, Basanavičius neišsivežė savo antikinių ir bizantiškų monetų kolekcijos, padovanojo ją Nacionaliniam archeologijos muziejui. Asmeniniai ryšiai su Bulgarija nenutrūko, nors ši valstybė gana vėlai pripažino Lietuvą de jure – tik 1924 11 03 d.