Repatriacja w latach 1956-1959 z Litwy do polski - zarys statystyczny

• 1956-1959 metų repatriacija iš Lietuvos į Lenkiją: statistinis vaizdas
• Repatriation from Lithuania to Poland in 1956-1959 - a statistical outline

LT1956-1959 m. tuometinei SSSR ir Lenkijos valdžiai susitarus, Lietuvos lenkams ir jų šeimų nariams buvo sudarytos galimybės persikelti į Lenkiją. Išvykti galėjo asmenys, kurie iki 1939 m. rugsėjo 17 d. buvo Lenkijos piliečiai. Tuo pasinaudojo per 49 tūkst. asmenų. Repatriacijos procesas daugiausia apėmė Rytų ir Pietryčių Lietuvą ir čia lėmė etninius pokyčius - išvykusių lenkų vietą iš dalies užėmė atvykėliai iš kitų SSSR respublikų. Intensyviausia repatriacija buvo 1957 m., kuomet išvykti galėjo daugiau kaip 45 proc. visų pageidavusiųjų. Tarp norėjusių išvykti dominavo jaunimas ir vaikai. Antroji repatriacija Lietuvos lenkams turėjo ir pozityvių, ir negatyvių pasekmių. Iš dalies ji panaikino bendražmogiškus praradimus, kuriuos sukėlė Antrasis pasaulinis karas ir 1945-1946 m. repatriacija į Lenkiją. Tuomet buvo išblaškyta daugybė šeimų, kurios 1956-1959 m. susijungė. Tačiau buvo neigiamų ilgalaikių pasekmių. Išvykus daugumai lenkų inteligentų, lenkų kultūrinis-visuomeninis gyvenimas, švietimas susidūrė su rimtomis problemomis, kurių išspręsti nepavyko gana ilgą laiką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lenkų repatriacija; Lietuvos lenkai; Repatriacija; Lithuania; Lithuanian Poles; Polish repatration; Repatriation.

ENIn 1956-1959, thanks to repatriation agreements between the USSR and the Polish People’s Republic, Lithuanian Poles and Jews being Polish citizens until the 17th September 1939, and their families, were enabled to migrate to Poland. Over 49 thousand, among them 10 per cent Jews, made use of it. The process of repatriation embraced mostly east and south-east regions of Lithuania and brought about ethnic changes - the place of Poles was partly occupied by displaced people from other republics of the USSR. The repatriation was the most intensive in 1957, when over 45 per cent of all permits for migration were issued - among the migrants, young people and children were predominant. The second repatriation brought Lithuanian Poles both positive and negative consequences. It partly leveled social effects of the repatriation to Poland in 1945-1946 - many separated families at that time were able to reunite. However, after the departure of the most of Polish intelligentsia, cultural and social life and the development of education in the local Polish community encountered serious problems. [From the publication]