Artūro Grickevičiaus mokslo monografijos "Katalikų kunigų seminarija Kaune: 150-ies metų istorijos bruožai" recenzija : recenzija

LTRecenzuojama doc. dr. Artūro Grickevičiaus monografija „Katalikų kunigų seminarija Kaune: 150-ies metų istorijos bruožai“. Dėmesys telkiamas į vieną iš autoriaus išskirtų seminarijos gyvavimo laikotarpių – Žemaičių kunigų seminarijos laikotarpį, apimantį 1866–1926 m. Svarbi Katalikų Bažnyčios istorijos dalis yra dvasinio ugdymo institucijų istorija. Į šias institucijas per pastaruosius kelis dešimtmečius dėmesį atkreipė ne vienas Lietuvos istorikas (įskaitant ir patį Grickevičių), tačiau kol kas dar esama įvairių neištirtų problemų, nuošalyje likusių temų. Katalikų kunigų seminarijai Kaune skirta Grickevičiaus monografija kaip tik ir užpildo vieną istoriografinę spragą. Recenzentas pabrėžia, kad parašyti tokio pobūdžio monografiją, apimančią kelias skirtingas epochas, yra nelengvas uždavinys. Autorius pagiriamas už tai, kad pateikė įdomius faktus apie „rusiškų disciplinų“ dėstymą. Be to, remdamasis archyviniais dokumentais Grickevičius nustatė, kad seminarija Kaune pradėjo veikti 1866 m. sausio mėnesio pirmoje pusėje. Tačiau pastebima, kad autorius ne visai tiksliai vartoja Rusijos istorijos terminą. Be to, keistai skamba jo vartojamas rusų raštijos terminas. Recenzentas monografijoje įžvelgia ir smulkesnių klaidų: Sankt Peterburgas vadinamas Petrapiliu; nurodoma, kad lietuviškos spaudos draudimas panaikintas 1905 m., nors tai įvyko 1904 m.; Vidaus reikalų ministerijos Kitatikių dvasinių reikalų departamentas vadinamas Dvasinių reikalų užsienio tikybų departamentu. Nors knygoje ir esama įvairių klaidų bei netikslumų, ją recenzentas iš esmės vertina teigiamai.