Svarstomosios demokratijos įgyvendinimo galimybių Lietuvoje apžvalga

LTPiliečių dalyvavimo analizė, pabrėžiant jų kuriamą vertę, nėra nauja tyrimų sritis, tačiau šiuo metu, analizuojant skirtingose valstybėse kylančius iššūkius užtikrinant valdymo demokratiškumą, didinti visuomenės atsparumą bei formuojant politikas itin jautriais visuomenei klausimais, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik aktyviam piliečių dalyvavimui politiniame rinkimų cikle ar kituose tradiciniais dalyvavimo būdais tapusiuose dalyvavimo įrankiuose (peticijos, referendumai ir t.t.), bet ir poreikiui didinti socialinę sanglaudą juos tiesiogiai įtraukiant į priimamus sprendimus. Straipsnio tikslas – atsižvelgiant į užsienio šalių praktikas, išanalizuoti svarstomosios demokratijos įgyvendinimo galimybes ir iššūkius Lietuvoje. Atlikto tyrimo rezultatai leido išskirti svarstomosios demokratijos privalumus: Lietuvoje įprastai pasitelkiami dalyvaujamosios demokratijos įrankiai (pvz. referendumai, peticijos ir t.t.) dažnu atveju pasiekia tik aktyviausius visuomenės narius, o svarstomosios demokratijos siūlomų piliečių įtraukimo įrankių (piliečių asamblėjos, piliečių žiuri ir kt.) siekia užtikrinti visų visuomenės narių vienodas galimybes dalyvauti klausimo sprendime bei gali pasiekti tuos asmenis, kurie dėl tam tikrų priežasčių lieka sprendimų priėmimo užribyje. Išskirtinos sąlygos, reikalingos svarstomosios demokratijos įgyvendinimui: pasitikėjimas valdžios institucijomis ir pasirinktu dalyvavimo modeliu; procedūrų legitimumu; grįžtamuoju ryšiu ir atsižvelgimu į svarstomosios demokratijos dalyvių priimtus sprendimus. Tam būtinas nuoseklus komunikacinis procesas, aiškus sprendžiamos problemos ir proceso tikslų formulavimas bei visos reikalingos sprendimui priimti ekspertinės informacijos pateikimas tokia forma, kuri būtų suprantama ir prieinama visiems proceso dalyviams.Atitinkamai su šiuo procesu susiję iššūkiai apima netinkamą proceso valdymą (pradedant nuo planavimo ir dalyvių atrankos etapo, baigiant priimto sprendimo įgyvendinimu). Svarstomosios demokratijos atvejų raiška yra sparčiai didėjanti užsienio šalyse ir pasižymi: vis didėjančiu reguliarumu bei institucionalizavimu prie viešosios politikos formavimo ar (ir) įgyvendinimo institucijų; nagrinėjami atvejai yra susiję su aplinkosaugos, infrastruktūros, miestų planavimo, sveikatos ir kitomis socialiai ir (ar) politiškai jautriomis sritimis; siekiant pasiekti didesnę auditoriją, dažnai susirinkimams taikomas „nuotolinis“ būdas, tačiau prioritetas labiau teikiamas „akis į akį“; svarstomosios demokratijos dalyviams dažniausiai taikoma išlaidų kompensavimo praktika. Lietuvoje susiduriama su iššūkiais, kurie daro poveikį visam viešojo valdymo demokratizavimui: piliečiai dažnai traktuojami kaip politiškai pasyvūs; demokratinės institucijos yra palyginti jaunos, neturi patirties ir praktinių žinių kaip įtraukti gyventojus ar ne visais atvejais suvokia jų dalyvavimo sukuriama pridėtinę vertę, tačiau aiškiai identifikuoja jų dalyvavimo užtikrinimui reikalingus papildomus laiko ir kitus išteklius. Tad šiame kontekste dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik tinkamo dalyvavimo metodo pasirinkimui ir jo įgyvendinimui pagal numatytas procedūras, bet ir išankstinių nuostatų dėl dalyvavimo keitimui. Reikšminiai žodžiai: demokratinis valdymas, svarstomoji demokratija, piliečių dalyvavimas, viešasis valdymas.

ENThe analysis of citizens' participation and drawing attention to the value it generates is not a new field of research, but currently the urge for citizens to be directly involved in decision-making process is receiving more and more attention. Such need of deeper analysis in this area is associated with the challenges faced in different countries, ensuring public resilience, the democratic nature of governance and formulation of policies on public sensitive issues, which requires active participation of citizens not only in the political cycle or in the other traditional tools of participation (petitions, referendums, etc.), but the need for social inclusion and them to be directly involved in the decision-making process. The aim of the article is to analyse the possibilities and challenges of implementing deliberative democracy in Lithuania, taking into account the practices of foreign countries. The results of the conducted research made it possible to distinguish the advantages of deliberative democracy: the tools of participatory democracy that are usually used in Lithuania (e.g. referendums, petitions, etc.) often reach only the most active members of society, while the tools of citizen involvement offered by deliberative democracy (citizens' assemblies, citizens' juries, etc.) ensure equal opportunities for all members of society to participate in the decision of the issue and can reach those persons who for certain reasons remain on the margins of decision-making. Distinctive conditions necessary for the implementation of deliberative democracy: trust in government institutions and chosen participation model; legitimacy of procedures; feedback and considering the decisions made by the participants of deliberative democracy.This requires a consistent communication process, a clear formulation of the problem to be solved and the goals of the process, and the presentation of all expert information necessary for decision-making in a form that is understandable and accessible to all participants in the process. Accordingly, challenges related to this process include inadequate process management (starting from the planning and participant selection stage to the implementation of the decision). The expression of cases of deliberative democracy is rapidly increasing in foreign countries and is characterized by: increasing regularity and institutionalization at public policy formation and/or implementation institutions; the considered cases are related to environmental protection, infrastructure, urban planning, health and other socially and/or politically sensitive areas; to reach a larger audience, meetings are often "remote", but "face-to-face" is more preferred; participants in deliberative democracy are usually subject to cost reimbursement practices. Lithuania faces challenges that affect the entire democratization of public administration: citizens are often treated as politically passive; democratic institutions are relatively young, do not have experience and practical knowledge of how to involve the population or do not in all cases realize the added value created by their participation, but clearly identify the additional time and other resources needed to ensure their participation. Therefore, in this context, attention should be paid not only to the selection of the appropriate method of participation and its implementation according to the provided procedures, but also to the change of preconceived notions about participation. Keywords: democratic governance, deliberative democracy, participation of citizens, public governance.