Ar nedarbas riboja? : bendruomeniškumas, socialiniai paramos tinklai ir dalyvavimas viešajame gyvenime

LTŠiame straipsnyje bandoma atsakyti į klausimą, kaip socialinėje atskirtyje atsidūrusios visuomenės grupės naudojasi socialiniais paramos tinklais, siekdamos sumažinti neigiamą socialinės stigmatizacijos poveikį. Socialinių ryšių vaidmuo tokiuose socialinės atskirties procesuose kaip marginalizacija, skurdas, socialinė poliarizacija yra itin reikšmingas. Socialiniai tinklai leidžia minimizuoti socialinės izoliacijos, atskiriančios individą nuo svarbiausių šeimos, draugų, darbo, socialinės paramos institucijų, naštą ir suteikia priėjimą prie finansinių ir simbolinių išteklių. Nagrinėjamas ir kitas probleminis klausimas, kokios reikšmės teikiamos bendruomeniškumui ir kolektyvinei veiklai, ar domėjimasis visuomeninėmis aktualijomis ir dalyvavimas viešajame gyvenime gali būti traktuojamos kaip viena iš efektyvių strategijų, padedančių sumažinti socialinę distanciją. Teorines įžvalgas iliustruoja kokybinio pusiau struktūruoto interviu su jaunais bedarbiais vyrais iki 40 metų amžiaus rezultatai.1 Empiriniai tyrimo rezultatai atskleidžia, kaip darbą praradę asmenys kuria ir naudojasi socialiniais paramos tinklais, kokią prasmę suteikia stipriems ir silpniems socialiniams ryšiams, ar, priešingai, nedarbo situacijos sąlygotas bejėgiškumas, socialinė apatija ir galios trūkumas suardo turimus socialinius saitus ir atriboja nuo bendruomeninio gyvenimo.Tarp jaunų bedarbių vyrų, turinčių žemesnį išsilavinimą, itin ryškiai atsiskleidžia politinių galių praradimo aspektas ir akivaizdi socialinė marginalizacija. Jų turimi socialiniai tinklai fragmentiški ir poliarizuoti. Ir atvirkščiai, vyrai, turintys aukštesnį išsilavinimą, kur kas efektyviau naudojasi sukauptu socialiniu ir simboliniu kapitalu, siekdami sumažinti nedarbo situacijos sąlygotas socialines ir ekonomines rizikas. Jaunų bedarbių pateikta socialinio teisingumo samprata atspindi individualią atsakomybę už subjektyvius gyvenimo pasirinkimus, o bendruomeniškumo ir solidarios visuomenės vizijos lieka tapatybės užribyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomeniškumas; Nedarbas; Socialiniai tinklai; Socialinė atskirtis; Community action; Social exclusion; Social networks; Unemployment.

ENThe article focuses on the question of how socially excluded groups in society use social support networks to reduce the negative effects of social stigmatization. The role of social networks is very important explaining such processes of social exclusion as marginalization, poverty or social polarization. Social networks allow to minimize the burden of social isolation, which separates individual from the main institutions such as family, friends, work or social welfare system. It also provides an important access to the financial and symbolic resources. Another analytical question is related to the analysis of the meaning of community and collective action. Can an interest in public affairs and active participation in community life be perceived as one of the most effective strategies to reduce social distance? In the article, the theoretical insights are complemented with the results of qualitative semi-structured interviews with young unemployed men under 40 years old. Empirical results reveal the ways in which unemployed young men maintain social support networks and what importance they assign to strong and weak social ties. Do helplessness, social apathy and lack of empowerment invoked by unemployment disrupt the existing social ties and restrict the men’s participation in community life? The lack of empowerment and social marginalization are more evident among young unemployed men with lower education. Their established social networks are fragmented and highly polarized. On the contrary, men with higher education use available social and symbolic capital more efficiently in order to reduce the social and economic risks caused by unemployment. Young unemployed people employ the concept of social justice that reflects the individual responsibility for their life choices. However, the rising visions of community and solidarity remain far behind the borders of identity. [From the publication]