The Formation of the Polish-Lithuanian monarchy in the sixteenth century

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Anglų kalba / English
Title:
The Formation of the Polish-Lithuanian monarchy in the sixteenth century
Authors:
Bues, Almut
In the Book:
Polish-Lithuanian monarchy in European context, c. 1500-1795. Basingstoke: Palgrave, 2001. P. 58-81
Subject Category:
LT
Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings; Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); 1569-1795. Lietuva ATR laikotarpiu; Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania).
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje apžvelgiama XVI a. Lenkijos ir Lietuvos valstybių politinė istorija, valdovų rinkimai bei valstybės funkcionavimo mechanizmas. Amžiaus pradžioje Rytų ir Vidurio Europoje dominavo Jogailaičių dinastija. Aptariami paskutiniųjų dviejų Jogailaičių dinastijos atstovų, - Žygimanto Senojo ir jo sūnaus, Žygimanto Augusto, - valdymo laikai, dinastiniai interesai, tarptautinė politika. Liublino unija buvo lemtingas lūžis Lenkijos ir Lietuvos istorijoje. Svarstomi Liublino unijos scenarijai – buvo galima rinktis feodalinio ryšio, inkorporacijos arba unijos variantą. Buvo pasirinktas dviejų valstybių, kaip lygiaverčių partnerių, unijos variantas. Mirus paskutiniajam Jogailaičių dinastijos atstovui Žygimantui Augustui, pirmasis bekaralmetis (1572–1573) buvo rimtas iššūkis Abiejų Tautų Respublikai, tačiau valstybė sugebėjo jį įveikti. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai svarstė valstybės saugumo, gynybos ir naujo valdovo kandidatūros klausimus. Aptariamas dviejų pirmųjų valdovų elekcijos klausimas (1573–1586): trumpas Henriko Valua valdymo epizodas ir Livonijos karo krizę suvaldžiusio Stepono Batoro valdymas. Žygimanto Augusto valdymo laikais ir ypač per pirmają bekaralmetį lenkų bajorija išplėtojo savo teisių ir laisvių ideologiją ir aukštai iškėlė lygybės, laisvės bei brolybės tikslus. Kilmingųjų skaitlingumas Lenkijos ir Lietuvos valstybėje buvo ženkliai didesnis nei kitose to meto Europos šalyse. Lenkijos ir Lietuvos atveju diduomenė buvo stipriai diferencijuota ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu, tačiau čia nebuvo teisinės gradacijos, visiems bajoriškos kilmės asmenims galiojo laisvės principas. Bajorija buvo tiesiogiai įtraukta į valdovo rinkimus.

Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/66826
Updated:
2022-02-20 04:56:36
Metrics:
Views: 42
Export:
Download