LTLyčių lygybė yra siejama su lygių galimybių užtikrinimu moterims ir vyrams veikti viešojo ir privataus gyvenimo sferose. Istoriškai susiklostęs stereotipinis mąstymas ir patriarchalinės nuostatos lėmė tai, kad visuomenėje vis dar pastebima diskriminacijos apraiškų lyčių pagrindu: moterų ir vyrų atlyginimų disproporcija, nelygios galimybės įsidarbinant, retesnis moterų dalyvavimas priimant sprendimus. Lyčių lygybės problemos yra ne tik nacionalinių valstybių politinėje darbotvarkėje, bet plačiai akcentuojamos ir Europos Sąjungoje (ES), o lyčių aspekto integravimas yra vienas pagrindinių „Europa 2020“ strategijos tikslų. Lyčių balansui pasiekti įvairiose gyvenimo srityse reikia užtikrinti moterų ir vyrų lygias galimybes ne tik de jure, bet ir de facto. Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama lyčių lygybės politikai, tačiau pasiekimai šioje srityje yra vidutiniški. Skandinavijos valstybėse lyčių lygybės politikos įgyvendinimas vyksta sklandžiai – tai turėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms. Nors vyrų ir moterų lygias galimybes Lietuvoje įtvirtinta įstatymai, o institucijos lyčių lygybės klausimams skiria vis daugiau dėmesio, tačiau lyčių lygybės politikos įgyvendinimas Lietuvoje nėra toks sėkmingas kaip Švedijoje.Todėl straipsnio tikslas – palyginti Lietuvos ir Švedijos lyčių lygybės politikos įgyvendinimo panašumus ir skirtumus, atskleisti lyčių lygybės politikos raidą abiejose šalyse. Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ir Švedijos lyčių lygybės politikos įgyvendinimas ir lyginami šalių lyčių lygybės politikos ypatumai. Švedija lyginamajame kontekste pasirinkta kaip gerosios praktikos pavyzdys Lietuvai. Švedijos ir Lietuvos lyčių lygybės politikos lyginimas padėjo atrasti lyčių lygybės politiką reglamentuojančių įstatymų ir juos įgyvendinančių institucijų panašumus ir skirtumus bei išryškinti moterų ir vyrų proporcijas valdžioje. Atlikus lyginamąją analizę pateikiamos įžvalgos dėl priežasčių, lėmusių lyčių lygybės politikos raidą abiejose šalyse. Nors Lietuva atsižvelgia į ES lyčių lygybės politikos standartus, o teisinis lygių galimybių reglamentavimas yra panašus kaip ir Švedijoje, tačiau vis dar yra pastebimas atotrūkis tarp formalios ir realios lyčių lygybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Diskriminacija; Lygios galimybės; Lyčių lygybė; Lyčių lygybės politikos įgyvendinimas; Švedija (Sweden); Dicrimination; Discrimination; Equal opportunities; Gender equality; Implementation of gender equality policies; Lithuania; Sveden; Sweden.
ENThe subject of this paper is the implementation of gender equality policy. Consequently, the goal of the paper is to compare how gender equality policies are implemented in Lithuania and Sweden. To reach this goal, such objectives are set: to present gender equality policy, analyze gender equality implementation in Lithuania, analyze gender equality implementation in Sweden and to compare the gender equality policies in both countries. A comparison of Sweden’s, as of a country’s that has achieved the most in implementing gender equality policy, and Lithuania’s practices helped to discover the similarities and differences that could lead to an achievement of better results in the field of gender equality. In addition, Lithuania’s reglaments of gender equality policy are similar to those of Sweden; however, there is still a lack of policy consistency. Therefore, a gap between formal and real gender equality appears. Both Lithuania and Sweden have highly institutionalized gender equality policies with increasing attention being given to gender problems.