"Savo" ir "kito" skirtys : individualių gyvenamųjų namų architektūros pavyzdžiai
LTTradicinės individualios gyvenamosios architektūros istoriografijoje „kito“ klausimas nebuvo nagrinėjamas, o pati tradicinė architektūra Lietuvoje visuomet tirta kaip lietuvių tautinės grupės kultūrinė tradicija, taip eliminuojant nuo seno Lietuvoje gyvenusias tautines grupes ir jų kultūrinius savitumus. Pasikeitus socialinėms, politinėms ir kultūrinėms sąlygoms Lietuvoje ir pasaulyje, „kitas“ vis dažniau tampa tyrinėjimų objektu, tačiau, vyraujant kultūriniam pliuralizmui, nykstant tradicionalizmui, rodos, darosi sunku atpažinti ne tik „kitą“, bet ir „savą“. Šiame darbe „savas“ ir „kitas“ yra ieškomi remiantis istoriografija, susijusia su gyvenamaisiais namais Lietuvoje ir autorės atliktais etnografiniais lauko tyrimais, kurių metu buvo apklausiami architektai ir individualių gyvenamųjų namų statytojai, savininkai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Gyvenamasis; Individualus; Namas; Pavyzdys; Skirtumas; Statybos papročiai; Tautinės mažumos; Tradicinė architektūra; Šiuolaikinė architektūra; Contemporary architecture; Customs of building; Difference; Ethnic minorities; Example; House; Individual; Residential; Traditional architecture.
ENIn the traditional residential architecture historiography the question of “other” was not dealt with, and the traditional architecture itself in Lithuania was always investigated as Lithuanian ethnic group’s cultural tradition, in such a way eliminating for a long time living in Lithuania ethnic groups and their cultural identity. After the changes in the social, political and cultural conditions in Lithuania and the world, the “other” is increasingly becoming the subject of research, however, it seems that the prevalence of cultural pluralism and the decline of traditionalism make it difficult to recognize not only the “other”, but also ”our own”. So our aim is to find out and compare what is “own” and what is “other” in historiography related to the traditional residential architecture in Lithuania and the author’s ethnographic field research during which architects and homeowners were interviewed. [From the publication]
