Chodkiewiczowie i unia lubelska

LTStraipsnyje aptariamas Chodkevičių giminės vaidmuo Liublino unijos akivaizdoje. 1566–1572 m. laikotarpiu net trys Chodkevičių giminės atstovai – Grigalius, Jonas Hieronimas ir Jurgis – stovėjo politinio elito priešakyje. Politinės įtakos ir turto prasme Chodkevičių giminė nusileido tik Radviloms. Chodkevičiai metė iššūkį Radviloms, stiprindami savo pozicijas politikos, kultūros ir religinio gyvenimo srityse. Liublino unijos seime Chodkevičių giminės atstovų vaidmuo buvo nevienodas. Lietuvos didysis etmonas ir Vilniaus kaštelionas Grigalius Chodkevičius nepriklausė siauram diplomatų rateliui, kurie svarstė unijos turinį. Nepalyginamai daugiau politinių svertų turėjo Jonas Hieronimas. Jis pasižymėjo ypatinga diplomatija ir politiniu įžvalgumu. Jis buvo ne tik giminės, bet ir visos Lietuvos moraliniu autoritetu Liublino unijos išvakarėse, svarstant Lenkijos ir Lietuvos tolesnį sugyvenimo scenarijų po unijos. Jonas Hieronimas priminė daug politinių aplinkybių ir istorinių įvykių, įrodančių Lietuvos savarankiškumą, aktyviai derėjosi dėl Lietuvai palankesnių unijos sąlygų, tačiau kartu suvokė ir unijos su Lenkija neišvengiamybę. Jurgis Chodkevičius 1566 m. kovo 23 d. gavo Trakų kašteliono titulą, jam buvo patikėta spręsti Rytų politikos klausimus. Liublino unijos reikaluose jis politinę iniciatyvą atidavė į brolio ir sūnėno rankas, skausmingai išgyvendamas Lietuvos likimo posūkį.