Vytautas Kubilius: aktualioji tarybmečio hermeneutika
LTIšsivadavimas iš sovietinės okupacijos žymi esminį pokytį visuomenės gyvenime ir kultūros raidoje. Neišvengiamai kyla poreikis susikurti aiškesnį nugyventos tarybinės praeities vaizdinį. Vienoks jis gyvenusių ir veikusių anais metais, kitoks – negyvenusių ir tą vaizdinį bandančių susikurti skaitant literatūrinius bei kitokius tekstus ir, pasitelkus vienokias ar kitokias teorines prieigas, gilinantis į istorinio vyksmo aplinkybes. Prisimindami ar įsivaizduodami praeitį vienaip ar kitaip savuoju gyvenimo ir praeities suvokimu matuojame ir kitų pasakojamas istorijas, prisiminimus, taip pat ir mokslinius veikalus bei kitokius kūrinius. Iš atminties iškeltas ar mokslinių tyrimų pagrindu suvaizduotas prasmes deriname su savosiomis. Praeities iškėlimas ir jos „išrašymas“, juolab stengiantis nuo jos atsiriboti, neišvengiamai atveria svarbią etinę prisiminimo ir apskritai istorinio pasakojimo plotmę – kaip mes prisimename save ir kitus žmones, kokius kuriame jų paveikslus, kai herojiname save ir iškeliame ar nuvertiname kitus, ar esame sąžiningi prisimindami save ir kitus, ar prisimindami kitus sugebame atvirai pažvelgti ir į save, ar nurodydami kitų „nuodėmes“ neužmirštame savųjų ir ar tik nesistengiame tais „nurodymais“ pašviesinti savosios praeities, tad ir įgauti dabartyje didesnio socialinio, kultūrinio ar akademinio svorio?.Straipsnyje paryškinamas būtinumas prisimenant ir tiriant netolimą, iki šiol dar neaišku – sovietine ar tarybine – vadintiną praeitį, derinti vidinės, savianalitinės ir išorinės intepretacinės hermeneutikos nuostatas, kreipiant dėmesį į įvairialypes etines tekstų ir dokumentų intepretavimo problemas, kylančias vertinant žmonių biografijas, jų poelgius ir kuriant apibendrintus vertybinius jų paveikslus. Svarstant keletą kultine ano meto kultūrinio gyvenimo figūra laikytino literatūros mokslininko Vytauto Kubiliaus dienoraštyje įrašytų išpažintinių įžvalgų, einama prie išvados, kad jokie moksliniais vadinami atminties tyrinėjimai niekaip negali išvengti supratimo ir savipratos etinio dėmens. Straipsnyje aptariami kai kurie monografinių tekstų apie lietuvių rašytojus ypatumai, iškeliant gyvenimo aplinkybių nuovokos svarbą tekstams ir dokumentams deramai suvokti. Etinio hermeneutikos aspekto įsisąmoninimas įtaigoja įtarumą savo siūlomai su moraliniais vertinimais susijusiai interpretacijai, keliant klausimą, o kaip aš pats elgčiausi tokiomis įsivaizduojamomis aplinkybėmis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Etika; Hermeneutika; Prisiminimas; Tarybmetis; Vytautas Kubilius; Memory; Ethics; Hermeneutics; Remembering; Soviet era; Vytautas Kubilius.
ENThe liberation from the Soviet occupation marked a fundamental shift in Lithuanian life and culture, it is essential that a more explicit picture of the experience of life under Soviet rule be developed. The author of this article explores the kinds of issues that arise when attempting to understand one’s own remembered life, why there are differences in versions of the past – especially between the stories of people remembering that past and those recreating it from documents and others’ accounts. The author draws attention to the fact that drawing out and “writing” the past, especially while attempting to “distance” oneself from it, inevitably opens up important ethical questions around remembering and historical narrative in general. The article stresses the importance, when recalling and studying the recent past, of integrating internal, self-analytical, and external hermeneutic perspectives, of paying attention to the complex ethical issues involved in the interpretation of texts and documents when assessing people’s biographies and behaviors and creating general, evaluative “portraits” of them. [...] The article also highlights certain unique aspects of monograph texts about Lithuanian authors and stresses the importance of grasping the particularities of life during the Soviet period in any effort to understand its texts and documents. The article draws the conclusion that awareness of the ethical aspect of hermeneutics instills awareness of the moral aspects of one’s interpretation and the necessity of “checking” one’s interpretation, and especially any moral assessments, against the question: how would I have acted in those circumstances, as I have imagined them, or today’s actual ones?.
