Rekonstruktion von Identität und Imagination. Puzzlesteine des jüdischen Wilna

LTStraipsnyje nagrinėjamos tapatybės ir vaizduotės problemos žydiškame Vilniuje. Pažymima, kad kiekvienas, kuris senąją Vilnių vadino „Lietuvos Jeruzale“ arba „Šiaurės Jeruzale“, tuo norėjo pabrėžti, kad Lietuvoje egzistavo sena žydų kultūra, kurios centras buvo Vilnius. Pažymima, kad miestas garsėjo daugiatautiškumu, daugiareligiškumu, kultūrų įvairove ir religine bei politine tolerancija. Konstatuojama, kad po Antrojo pasaulinio karo ši “Šiaurės Jeruzalės” kultūra nustojo egzistuoti, liko tik amžininkų ar literatūroje užfiskuoti prisiminimai apie žydų Vilnių, ir apskritai - tik istoriniai prisiminimai apie ankstesnę Lietuvos žydų intelektualinę kultūrą. Pažymima, kad lietuvių ir žydų kultūra dėl Holokausto prarado multikultūrinį dialogą. Konstatuojama, kad nepaisant karo ir pokario tragedijų, žydai ir toliau gyveno Vilniuje: partizanai, kovoję miškuose, grįžę iš koncentracijos stovyklų ar iš evakuacijos į Sovietų Sąjungą. Pažymima, kad dauguma pokario Vilniaus žydų nebuvo gimę Vilniuje. Aprašomos žydų gyvenimo ypatybės sovietinėje Lietuvoje, jų kultūrinė veikla, problemos, su kuriomis jie susidūrė tuo metu. Pažymima, kad 1980-1990 metais mėgstama žydų susibūrimo vieta Vilniuje buvo Bernardinų sodas, kur jie prisimindavo savo jaunystę. Aptariama Vilniaus žydų situacija persitvarkymo Sąjūdžio metais, po Nepriklausomybės atkūrimo. Plačiai remiamasi rašytojo G. Kanovičiaus tekstais, kuriuose, autoriaus nuomone, gerai perteiktos žydų tapatybės problemos.Reikšminiai žodžiai: Grigorijus Kanovičius; Icchokas Meras; Lietuvių ir žydų santykiai; Lietuvos žydai; Rekonstrukcija; Sovietinis režimas; Vaizduotė; Vilniaus žydai; Vilnius; Žydai; Žydų inteligentija; Grigorijus Kanovičius; Grigory Kanovich; Icchokas Meras; Imagination; Jewish intelligentsia; Jews; Jews of Lithuania; Lithuanian Jews; Lithuanian-jews relations; Reconstruction; Soviet regime; Vilnius; Vilnius jews.