LTStraipsnyje aptariamas vertimų vaidmuo formuojant Vilniaus žydų kultūrinį identitetą 19 -20 amžiuje. Pažymima, kad vertimai žydų kultūroje buvo žinomi jau prieš mūsų erą, tačiau tik naujaisiais amžiais vertimų dėka buvo kuriamas naujasis žydų kultūrinis identitetas. Pirmąjį tokių vertimų etapą autorė sieja su žydų švietimo epocha 19 amžiaus pirmojoje pusėje, kai vertimai iš vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų nutiesė kelius hebrajų ir žydų beletristikai. Konstatuojama, kad šia programa buvo siekiama sukurti naują žydų identitetą naujai apibrėžiant tradicinius komponentus, stengiantis priartinti žydus prie kaimyninių kultūrų. Pabrėžiama, kad šiam uždaviniui buvo nepaprastai svarbios Europos kalbų žinios ir pagrindiniai Europos kultūros tekstai; ypač akcentuojama vokiečių kalbos reikšmė. Aptariama redaktoriaus ir publicisto S.Y. Finno veikla. Išsamiai sustojama ties tarpukario kultūriniais mainais, kai žydų autorių tekstai buvo verčiami į lietuvių kalbą, o kai kurie žydų tekstai net buvo parašyti lietuviškai. Pažymima, kad nors šie tekstai nebuvo publikuoti tada Lenkijai priklausiusiame Vilniuje, jie inspiravo daugelį autorių. Pabaigoje trumpai apžvelgiama šiandieninė žydų literatūros vertimų į lietuvių kalbą situacija. Pažymima, kad Nepriklausomybės pradžioje buvo išleista antologija „Šiaurės gėlės“. Itin reikšminga laikoma dažnai cituojama M. Kulbako poema „Vilnius“, vis labiau tampa žinomas A.Sutzkeverio vardas. Visa tai autorės manymu, leidžia daryti nedrąsią prielaidą, kad šis procesas kada nors gal taps prieškario multikultūrinio proceso tąsa.Reikšminiai žodžiai: Apšvieta; Kultūra; Lietuvos žydai; Tautiniai santykiai; Vertimai; Vilniaus žydai; Vilnius; Žydai; Žydų klausimas; Žydų kultūra; Illumination; Jewish culture; Jewish question; Jews; Lithuanian Jews; National relations; Translations culture; Vilnius; Vilnius jews.