Political participation in the context of platformization: a technological affordances perspective

LTĮvadas. Socialinės medijos tampa pagrindine erdve, kurioje formuojamas ir medijuojamas politinis dalyvavimas šiuolaikinėse visuomenėse. Nors pastarąjį dešimtmetį šis reiškinys buvo plačiai tyrinėjamas, piliečių veikimo praktikos kintančioje skaitmeninėje aplinkoje vis dar reikalauja gilesnio žvilgsnio. Straipsnyje analizuojama, kaip technologijų kuriamos galimybės – matomumas, pastovumas, galimybė redaguoti ir galimybė susieti (Treem ir Leonardi, 2013) – įgalina arba riboja politinio dalyvavimo procesus. Metodai. Straipsnis remiasi kokybine tyrimo prieiga (fokus grupės). Ši prieiga leidžia atskleisti tiek technologinius, tiek ir subjektyvius politinio dalyvavimo aspektus. Tyrimo klausimas: ar technologijų kuriamos galimybės socialinių medijų aplinkoje Lietuvoje įgalina piliečius veikti? Analizė ir rezultatai. Tyrimo rezultatai rodo, kad nors technologijų kuriamos galimybės plečia prieigą prie politinės informacijos ir sudaro sąlygas saviraiškai, šis įgalinimas nėra tolygus ir pasižymi ribotumu. Respondentų patirtys atspindi įtampas, susijusias su algoritmų veikimu, savicenzūra ir žemu politiniu veiksmingumu, kas lemia pasyvumą bei stebėtojišką požiūrį į politiką. Išvados. Nors platformos žada įgalinimą, politinis dalyvavimas jose yra formuojamas algoritmų, o susiję socialiniai bei psichologiniai aspektai trukdo gilesniam įsitraukimui. Įsijungimas socialinėse medijose gali padidinti piliečių susidomėjimą politika. Vis dėlto piliečių aktyvumas priklauso ne tik nuo technologinių įrankių, bet ir nuo jų asmeninių patirčių, politinio veiksmingumo bei pasitikėjimo pačia dalyvavimo skaitmeninėje erdvėje prasme. Pagrindiniai žodžiai: politinis dalyvavimas socialinėse medijose; technologijų kuriamos galimybės; platformizacija.

ENIntroduction. Social media has become a key space where political participation is shaped and mediated in contemporary societies. Although widely researched over the past decade, practices in the evolving digital sphere still require deeper understanding. The paper explores how technological affordances – visibility, persistence, editability, and association (Treem & Leonardi, 2013) – not only enable but also constrain civic engagement. Methods. By using a qualitative research paradigm (focus groups), the paper examines both technological and subjective aspects of political participation. The research question is: How do social media affordances enable and constrain citizens’ online political participation in Lithuania? Analysis and results. The findings reveal that, although technological affordances expand access to political information and enable expression, this empowerment remains uneven and limited. Participants describe tensions related to algorithmic filtering, self-censorship, and low self-efficacy, which lead to a passive and observational mode of participation. Conclusions. While platforms promise empowerment, political participation remains shaped by algorithmic filtering and social dynamics that often discourage deeper engagement. In this way, technological affordances both enable and constrain participation in an ongoing, dynamic process, where digital tools and citizens’ agency continually interact. Keywords: political participation on social media, technological affordances, platformisation.

• Emerging repertoires of political participation in Lithuania: a latent class analysis. Viešoji politika ir administravimas 2022, 21, 1, 94-110.
• Socialinių medijų įtaka naujienų gavimo procesui. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2022. 169 p.