Kościół katolicki i litewskie ludowe instrumenty muzyczne
LTLiaudies muzikos instrumentų vaidmuo katalikų bažnyčios kulte nėra pakankamai išgvildentas, nors apie tai jau 1924 m. rašė J. Žilevičius, 1937 – 1940 m. B. Buračas, 1992 ir 2000 m. šio straipsnio autorius, 1997 – 2003 m. A. Motuzas. Nuo XIX a. II pusės liaudies instrumentai buvo vartoti ne tik prie darbų, vestuvių apeigose, įvairiuose pasilinksminimuose, bet ir bažnyčioje. Instrumentai skambėjo per šv. Velykų mišias Žemaitijoje, o per Didįjį ketvirtadienį, kai neskambino varpais, prie bažnyčios mušdavo būgną. A. Motuzo teigimu, Velykų apeigose panašiai instrumentai skambėjo ir šiaurės rytų Aukštaitijoje, Vabalninke, B. Kerbelytės žiniomis – apie Kupiškį, autoriaus vadovautų ekspedicijų duomenimis – pietvakarių Žemaitijoje. Žinių yra ir iš likusios Lietuvos, netgi iš Suvalkijos. Katalikiškose šventėse etniniai muzikos instrumentai labiausiai vartoti dukart per metus, būtent, per Kalėdas ir Velykas. Jie vartoti ir Advento metu, per Kryžiaus dienas, taip pat ir laidotuvėse. Trimitai ir kanklės skambėjo Žemaitijoje per Kryžiaus kelių apeigas. Duomenų apie etninius instrumentus katalikų bažnyčios apeigose nėra daug, tad lyginant su Lenkijos tradicijomis, kur liaudies muzikos instrumentai bažnyčioje vartoti gana plačiai, galima teigti, jog Lietuvoje labiausiai pasitelkti tik pučiamieji instrumentai ir būgnai, kurie „šventais“ laikyti nuo seno. Akivaizdu, jog etninių muzikos instrumentų vartojimo katalikų bažnyčioje tradicijos atėjo iš Lenkijos, o Lietuvoje šiais instrumentais išlaikyti ir senieji ikikrikščioniškieji papročiai, ne tik muzikuojant, bet ir keliant apeiginį triukšmą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikų Bažnyčia; Etninė muzika; Lietuvių liaudies muzikos instrumentai; Catholic Church; Etnic music; Lithuanian folk music instruments.
ENThe role of folk music instruments in the cult of Catholic church is not deeply analysed, even though already in 1924 it was described by J. Žilevičius, in 1937 – 1940by B. Buračas, in 1992 and in 2000 by the author of this article, and in 1997 – 2003 by A. Motuzas. From the second half of the 19th century folk instruments were used not only at work, in wedding rites, various entertainments, but also in the church. Instruments sounded during the Mass on Easter day in Samogitia, and during the Maundy Thursday when bells did not ring, the drum was being beaten at the church. According to A. Motuzas, in Easter rites, similarly, instruments were sounding also in the North East Aukštaitija, in Vabalninkas, and according to the information from B. Kerbelytė – around Kupiškis; according to the data of expeditions led by the author – in southwest Samogitia. There is similar information from the remaining part of Lithuania, even from Sudovia. In Catholic feasts musical instruments mostly were used twice per year, namely during Christmas and Easter. There is not much data about ethnic instruments in Catholic church ceremonies in comparison with the Polish traditions, where folk music instruments in churches were widely used; one can state that in Lithuania mostly wind instruments and drums were used as they were considered “sacred” from ancient times. Obviously, traditions of using ethnic music instruments in churches came from Poland and in Lithuania these instruments helped to maintain the ancient pre-Christian customs, not only by making music but also by causing the ritual noise.
